Pasaulis keičiasi
Pasaulis keičiasi. Tai jaučiama vandenyje, tai jaučiama žemėje, tai užuodžiama ore – kalbėjo Galadrielė filme „Žiedų valdovas“, o mes tai galime pamatyti skaičiuose.
Prieš metus išmanusis telefonas Vakarų Europoje vidutiniškai sunaudodavo 2 gigabaitus mobiliųjų duomenų, bet prognozuojama, kad po ketverių metų šis skaičius pasieks 18 GB. Mobiliojo interneto skverbtis 2015-ųjų pasaulyje buvo 44%, 2020-aisiais tikimasi sulaukti 60% (viso pasaulio mastu).
Pačiame šio dešimtmečio viduryje pasaulyje veikė 3,2 milijardo išmaniųjų įrenginių, o „Tele2“ skaičiuoja, kad paskutiniaisiais šio dešimtmečio metais pasaulyje skambės, zvimbs ir ekranais švytės 5,8 milijardo išmaniųjų prietaisų.
Ir Lietuva čia toli gražu nėra paskutinėje vietoje. Tiesą sakant, priešingai: Baltijos šalių statistika švedams paliko tikrai didelį įspūdį, ir A.Kirkby keliskart susirinkusiems investuotojams paminėjo, kad Lietuva su 85% 4G ryšio skverbtimi užima trečiąją vietą pasaulyje, nusileisdama tik tokioms technokratinėms šalims, kaip Pietų Korėja ir Japonija (pačioje Švedijoje 4G skverbtis yra tik 81% ir pasaulio 4G reitinge ji yra tik devintojoje vietoje)
Korporacijos valdybą džiugino ir kitų Baltijos šalių „Tele2“ padalinių rezultatai, nes Lietuvoje šis operatorius užima 40%, Latvijoje – 30%, o Estijoje – 25% mobiliojo ryšio rinkos.
Baltijos pavyzdys
Bet pats įspūdingiausias rodiklis – tai minimalus „Tele2“ klientų praradimas Lietuvoje (angl. churn), čia siekiantis 0,8%, kas, „Tele2 Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos direktoriaus Andriaus Baranausko teigimu, yra pasaulinis rekordas. Ir kaip tokio rekordo siekti, pasak A.Kirkby, iš lietuvių mokysis švedai – visos korporacijos mastu.
O kaip tokie rezultatai atsiranda? A. Baranauskas aiškina, kad čia prisideda ir žmogiškasis, ir techniškasis faktoriai.
„Visiškai likviduoti klientų praradimą neįmanoma net ir teoriškai – juk žmonės migruoja, palieka šalį ar net ir miršta. Bet mes tokių gerų rezultatų pasiekiame augindami ir išlaikydami vartotojų pasitenkinimą paslaugomis – tiek stengdamiesi užtikrinti maksimaliai gerą vartotojų aptarnavimą, tiek, naudojantis technologijomis, padedančiomis nuspėti momentus, kada klientas gali pasitraukti“.
A.Baranauskas pasakoja, kad „Tele2 Lietuva“ jau penketą metų vykdo projektą, kuriame pasitelkiant Didžiuosius Duomenis, vertinamas ir bandomas nuspėti kliento elgesys. Ir priartėjus prie to kritinio momento, kai jis gali nuspręsti pasitraukti, su klientu bendraujama asmeniškai, teikiami siūlymai, ieškoma bendrų sprendimų ir išeičių.
„Jei sprendimas jau priimtas, žinoma, jo gal jo ir nebepakeisi, bet mes aktyvumą dažnai parodome dar prieš tai,“ – aiškina A.Baranauskas.
Tai – pilotinis projektas, vykdomas Lietuvoje, kurio patirtį bei žinias perims ir likę „Tele2“ padaliniai visame pasaulyje.
Vis dėlto, pagal keletą rodiklių Baltijos šalys atsilieka. Švedijoje 4G ryšio standartą palaikančių įrenginių per metus išaugo nuo 49% iki 64%, kas lėmė vidutinį 4G mobiliųjų duomenų sunaudojimo augimą per metus nuo 3,2 GB iki 4,4GB, kai Lietuvoje 4G įrenginių rinkos dalis augo tik nuo 17% iki 32%, o vitkinis 4G duomenų sunaudojimo kiekis – nuo 1,5 GB iki 2,3 GB. Mobiliųjų 4 G duomenų pardavimas Baltijos šalyse šiuo metu sudaro tik 30% „Tele2“ pajamų.
Toliau – daiktų internetas
Renginyje buvo pristatytos ir pagrindinės tolesnės „Tele2“ korporacijos gairės, tarp kurių – nuolatinis mobiliojo ryšio greičio bei padengimo didinimas, verslas-verslui sprendimai, o taip pat – 5G ryšys.
Ryšys, kuris turėtų tapti stuburu ir jau senokai linksniuojamai naujai technologijų epochai – daiktų internetui. O šį reikėtų suprasti ne tik kaip prie interneto prijungtą skalbyklę, šaldytuvą ir keletą išmaniųjų namuose, bet ir automobilių (tame tarpe – ir automobilių, t.y. tų, kuriems nebereikės vairuotojų), sveikatos apsaugos, energetikos infrastruktūras bei dar daugelį sričių, kurių šiandien gal dar net ir neįsivaizduojame.
Ir „Tele2“ žada užsiimti ne tik ryšiu, bet ir taikomaisiais technologiniais sprendimais daiktų internetui. Minėtame renginyje „Tele2 IoT“ padalinys (IoT – angl. Internet of Things, liet. Daiktų Internetas) pristatė savo jau vykdomą veiklą, bendradarbiaujant su „NorthStar“ — kompanija, kuri kuria energetinius sprendimus telekomunikacijų sistemoms — atsarginio maitinimo šaltinius, akumuliatorių, baterijų blokus ir t.t.
„Tele2“ pasakoja, kad jų IoT (kol kas palikime anglišką sutrumpinimą, kad Daiktų Internetas nesipainiotų su Dirbtiniu Intelektu) sprendimai gerokai skiriasi nuo tradicinių mobiliųjų sprendimų: vienam klientui „Tele2“ gali pasiūlyti ir 10-15 tūkstančių jungčių, iš kurių kiekviena sunaudoja vos po 2-3 megabaitus atminties.
Pajamos iš daiktų interneto jau šiemet pasaulyje siekia apie 38 milijardus eurų, o 2020-tikimasi, kad ši suma sudarys apie 75 milijardus. Milijardai vartotojų įrenginių, į bendrą infrastruktūrą pajungti automobiliai, 10 milijonų IoT kūrėjų ir vystytojų — nusimato išties milžiniška rinka, ir IoT rinkos analizės kompanija „Machina Research“ jau dabar „Tele2“ priskiria IoT operatorių top dvidešimtukui.
Bet viso to dar reikės keletą metų palaukti.
„Ruošiamės tam, kas ateis 2020-aisiais, bet kol kas mūsų tikslas Lietuvoje – plėsti 4G ir 4G+/++ padengimą“ — į klausimą, kada 5G laukti Lietuvoje, atsako A. Baranauskas.
Tad lieka laukti, planuoti, kam galima bus pritaikyti Daiktų Internetą ir stebėti mobiliojo ryšio operatorių lenktynes. Kurios kaip ir iki šiol buvo, taip ir toliau žada būti intensyvios.
