Ne visos mokyklos tampa bendruomenėmis
Dr. Kristina Gailienė pabrėžia, kad stipri mokyklos bendruomenė yra vienas iš veiksnių, lemiančių mokyklos sėkmę, ir ši sėkmė pirmiausia priklauso nuo mokyklos direktoriaus, jo tikėjimo tuo, ką daro, bendravimo ir pasitikėjimo mokytojais, mokiniais, tėvais, personalu. Deja, „Šviesos“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė pastebi, kad vienose mokyklose bendruomenės veikia labai aktyviai, kitose – tik „popieriuje“.
„Padėtis nėra vienoda, tačiau kiekvienoje mokykloje svarbu sukurti pagrindą bendruomenei atsirasti. Kaimo, miestelio, atokesnio nuo miesto centro mikrorajono mokyklos bendruomenė savaime susiburia, nes neturi alternatyvų. Didmiesčiuose, kur mokiniai gyvena skirtingose vietose ir į mokyklą atvažiuoja tik mokytis, o po pamokų vėl išsiskirsto į būrelius, suburti darnią, sklandžiai dirbančią, bendrų tikslų turinčią mokyklos bendruomenę yra sunkiau, bet įmanoma“, – teigė J.Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus vadovavusi mokyklai.
Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) tarybos narė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė mano, kad, kalbant apie mokyklų bendruomenių svarbą, visų pirma reikia svarstyti, kokie kriterijai ir kas apibrėžia aktyvią bendruomenę.
„Bendruomenę kuria žmonės, tad nuo jų ir priklauso, kokia ji bus ir ar visi jos nariai jausis savimi. Svarbu paklausti, ar mokytojai jaučiasi pakankamai laisvai, ar gali visapusiškai atskleisti save, interesų sritis. Lygiai taip pat svarbu sužinoti, ar vaikams mokykloje yra galimybių atskleisti savo asmenybę, priimti sprendimus, susijusius su mokymosi tikslais. Iki šiol mokyklose dar vyrauja tradicinis mokymas, kur dominuoja mokytojas, mažai atsakomybės perduodama vaikams, nėra kultūros, kuri puoselėtų ir kurtų bendruomenę“, – teigia M.Laužikaitė.
Pagrindas – laisvė ir pasitikėjimas
M.Laužikaitė mano, kad mokyklos bendruomenės turėtų pasikeisti į tokias, kuriose būtų drąsu veikti, vyrautų tarpusavio supratimas ir pažinimas.
„Visuomenėje, o tuo labiau mokykloje įsivyravusi tiek mokytojų, tiek mokinių, tiek tėvų baimė klysti: bijoma klausti, teikti siūlymų. Pirmas žingsnis į gyvą bendruomenę yra bazinis pasitikėjimo ir laisvumo lygis, kad niekas tavęs neteis, jei pasakysi ką ne taip kaip kiti. Turi būti kuriama atmosfera, kuri priimtų žmones tokius, kokie jie yra, priimtų jų įvairovę ir kartais daromas klaidas. Siekiamybė yra atsparios bendruomenės kūrimas“, – mano M.Laužikaitė.
J.Lutinskaitė-Kalibatienė priduria, kad tam reikia aktyvaus vedlio. Juo gali tapti nebūtinai mokyklos vadovas, o iniciatyvus mokytojas ar tėvelių atstovas. Svarbiausia yra siekti bendro tikslo ir kurti mokyklos veiklos pridėtinę vertę.
„Atkreipčiau dėmesį, kad mokyklos direktoriaus pareiginės funkcijos šiandien iš esmės turėtų būti peržiūrėtos ir pakeistos. Direktorius turėtų daugiau rūpintis mokyklos bendruomenės stiprinimu, strategijos įgyvendinimu, ugdomuoju vadovavimu, gerinti pasidalytąją lyderystę. Pastaroji, tarptautinių tyrimų rezultatų duomenimis, tiesiogiai veikia mokinių mokymosi pasiekimus. Be to, vadovas turi daugiau bendrauti su mokinių ir tėvų tarybomis, koncentruotis į pagalbą mokytojams ir mokiniams dėl geresnių mokinių mokymosi rezultatų“, – teigė dr. K.Gailienė.
Besikeičiančioje mokykloje daugėja ir bendruomenę sudarančių narių. D.Bartninkienė pastebi, kad mokyklų partneriai, tarp jų leidėjai, skaitmeninių priemonių kūrėjai, įvairios edukacinės organizacijos ir neformaliojo ugdymo įstaigos, taip pat daug labiau įsilieja į mokyklos gyvenimą ir tampa bendruomenės dalimi.
„Mes aptariame su mokyklomis švietimo turinio poreikius, keliamus tikslus, padedame išsirinkti naujausius mokymosi metodus ir mokome mokytojus juos taikyti. Mokyklos savo ruožtu aktyviai dalyvauja kuriant, testuojant ugdymo turinį – nuo vadovėlių iki taikomųjų programų. Mokyklos bendruomenės narių pastabos padeda tobulinti ir keisti švietimo sistemą. Jau galime pasidžiaugti ir sėkmingais pavyzdžiais, kad kartu su autoriais, leidyklos komanda ir pilotavusių mokyklų bendruomenių atsiliepimais buvo sukurta naujos kartos vadovėlių ir mokymosi priemonių serija „Atrask“, šiemet Frankfurte laimėjusi sidabro medalį kaip viena iš geriausių mokymo priemonių Europoje. Kitas pavyzdys – šiuo metu kartu su pilotuojančių mokyklų bendruomenėmis kuriama virtuali mokymosi aplinka „Eduka klasė“. Taip mokyklų bendruomenės aktyviai prisideda, tobulina ateities švietimo sprendimus. Todėl vieninga bendruomenė ne tik stiprina vieną mokyklą, bet prisideda prie visos šalies švietimo kokybės augimo“, – teigė leidyklos „Šviesa“ vadovė.
Svarbi kiekviena veikla
Progimnazijos direktorė dr. K.Gailienė pagrindiniu raktu į sėkmę vadina abipusį pozityvų visų bendruomenės narių mąstymą bei tikėjimą, kad pavyks:
„Labai svarbu, kad vadovas nebijotų pasakyti, kada reikalinga pagalba, nebijotų pripažinti, jei suklydo ar priimtas sprendimas nepasiteisino ir jį reikia keisti. Direktorius yra pavyzdys mokytojams, tėvams, mokiniams ir be komandos jis negalėtų vesti mokyklos link užsibrėžtų tikslų. Be to, kiekvienas bendruomenės narys turi jaustis svarbus. Tėvai, matydami, kaip stengiasi progimnazijos administracija ir mokytojai, taip pat labai noriai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, padeda įvairiausiais klausimais (tai teisinės konsultacijos, ugdomųjų veiklų organizavimas mokiniams, pagalba personalo atrankos klausimais, ugdymo aplinkos gerinimas, bendros talkos ir kitokia pagalba). O mokiniai, jausdamiesi svarbia progimnazijos bendruomenės dalimi, lengviau prisitaiko, jaučiasi saugesni. Tokie bendruomeniški santykiai kuria gerą mokyklos mikroklimatą.“
Kaip vieną iš pavyzdžių, prisidedančių prie bendruomenės kūrimo, galima paminėti ir mokinių savivaldos formavimą. Vilniaus „Genio“ progimnazijoje neseniai įvykę klasių seniūno rinkimai buvo svarbus visus įtraukęs įvykis.
„Aktyvūs 5–6 klasių seniūnų ir seniūnų pirmininkų rinkimai visų pirma yra pilietiškumo ir lyderystės ugdymas. Mokiniai jau mokykloje turi susipažinti su rinkimų sistema, mokytis suprasti, kodėl svarbu balsuoti, prisiimti atsakomybę. Tai kartu yra ir patyriminis mokymasis. Kandidatai parengė ir pristatė mokiniams savo veiklos programas, vyko debatai, po pirmo turo laukė antrasis. Tai tik vienas iš būdų parodyti mokiniams, kad mokykloje jų nuomonė svarbi. Mūsų progimnazijos mokiniai žino, kad jie kartu su mokytojais ir tėvais kuria mokyklą, visada turi galimybę teikti siūlymų, pastebėjimų, kaip pagerinti mokyklos veiklą“, – sako dr. K.Gailienė.
Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdymo procese kriterijais. Taip pat šiais metais įteiktos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliajam STEAM teikėjui ir tinklalapio lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų vadovo“ nominacijos steigėja.
Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje Mokytojuapdovanojimai.lt.
