Užėjau į vieno iš šalies operatorių tinklalapį ir pasižiūrėjau šiuo metu populiariausio gamintojo Lietuvoje ir visame pasaulyje, „Samsung“, pasiūlą. 14 skirtingų telefonų, kurių kainos svyruoja nuo 160 iki 820 eurų. Užeiname į aprašymą, o ten – rinkodarinės nesąmonės, tokios kaip „ryškus ekranas“, „įspūdinga kamera“, „solidus dizainas“. Telefonams, kurių kainos skiriasi per 500 eurų, naudojamos tos pačios klišės.
Kartais man susidaro įspūdis, kad didžiosios telefonų kompanijos samdo Gariūnų pardavėjus kaip savo rinkodarininkus. Tiek „Samsung“, tiek Gariūnų prekeivių visi produktai yra „labai kokybiški“, „labai gražūs“. „Štai šis dabar labai madingas“ arba „paliesk medžiagėlę, va kokia, va“, sako jie mums, prieš nosį mojuodami skudurais.
Tiek vieni, tiek kiti visus savo produktus bando įsiūlyti absoliučiai visiems, netgi kai produktas yra skirtas labai siauram pirkėjų ratui. Gamintojų bandymus apgauti pirkėją galima prilyginti ir Darbo partijos bandymams apgauti rinkėją – gamintojai žada puikią kamerą ar neįtikėtiną spartą už 200 eurų, o Darbo partija žadėjo butą už balsą. Tiek vieni, tiek kiti žino, kad meluoja, bet kaip už Darbo partiją balsavo keli procentai, taip ir tuos telefonus kažkas nuperka, tikėdamas stebuklais.
Aš nesakau, kad gamintojai turi savo aprašymuose rašyti, kad jų produktas yra pagamintas iš pigiausio plastiko, viskas yra suklijuota snargliais ir tą darė aklas kinas, nors kartais taip ir yra. Tiesiog trūksta aiškumo: kam yra skirtas produktas, kodėl jis yra geresnis už kitus ir kodėl vertėtų pasižiūrėti į brangesnę ar pigesnę pasiūlą.
Apskritai, gamintojai turėtų leisti mažiau išmaniųjų telefonų – jie netgi patys nebesigaudo, kuo jų telefonai skiriasi vieni nuo kitų. Nejuokauju – dalyvavau didžiausioje elektronikos prekių parodoje Europoje „IFA 2016“ ir joje buvo pristatytas naujas „Sony“ flagmanas, „Xperia XZ“. Jeigu man reikėtų spėti, tai pasakyčiau, kad „XZ“ reiškia „x... znajet“ (liet. galas žino). Paklausus net trijų „Sony“ darbuotojų, užimančių aukštas pareigas, kuo skiriasi „Xperia XZ“ nuo „Xperia X Performance“ ir „Xperia Z5“, beveik atsakė tik vienas. „Beveik“, tai maždaug taip, kaip į klausimus atsakinėja A.Butkevičius – kažkur aplinkui, bet nieko konkretaus. Kaip paprastas vartotojas turėtų žinoti, kuo skiriasi du telefonai, jeigu to nežino net paties gamintojo atstovai?
Dėl to man patinka „Apple“. Man patinka tai, kad jie neduoda pirkėjams daug pasirinkimo – šiuo metu galite rinktis tarp naujausio „iPhone 7“, „iPhone 7 Plus“, skirto turintiems maksimalius poreikius, „6S“ bei „6S Plus“, turintiems mažesnį biudžetą, ir „iPhone SE“, sukurto norintiems mažesnio telefono. Kad ir kurį iš šių telefonų pasirinktumėte, tikrai neprašausite. Galite man pasakoti, kokie „Apple“ yra blogi, nes jų kainos didelės ir t.t. Bet jie labai aiškiai nurodo, kam yra skirti produktai – tas aiškumas yra nuolat jaučiamas ir jų kompiuterių, ir planšečių, ir telefonų serijose.
Šio straipsnio idėja man kilo jau minėtoje IFA parodoje. Priėjau prie vieno niekam nežinomo ausinių gamintojo, „De-Func“, stendo. Mane sužavėjo tai, kad tas stendas buvo beveik tuščias. Jame – tik keturi ausinių modeliai: „+Music“, „+Talk“, „+Sport“ ir „+Hybrid“. Jeigu bent kiek mokate anglų kalbą, jūs jau žinote, kokiems žmonėms kurios ausinės yra skirtos. Bet kuris žmogus galėtų tiesiog nueiti ir be jokių konsultacijų išsirinkti sau tinkamas ausines.
Tuomet aš pagalvojau – kodėl tokio paprastumo nėra renkantis telefoną, kompiuterį, fotoaparatą ar automobilį? Kodėl kompanijos vadina savo telefonus kažkokiais „Desire“, „Xperia“ ar „Galaxy“? „Durex“ savo produktus vadina taip paprastai ir aiškiai, kad kai kuriuos pavadinimus galėtų pasiskolinti telefonų gamintojai: „Elite“ galėtų būti vadinami aukščiausios klasės atstovai, „Basic“ – ekonominės klasės telefonai, „Extra Safe“ – sunkiai sudaužomi, „Performax“ – su ilgai tarnaujančia baterija. Šie pavadinimai skamba gana gerai ir jie – tikrai aiškūs. Tad argi tai taip jau sudėtinga? Kodėl „Durex“, prezervatyvus gaminanti įmonė, gali teisingai pavadinti telefonus, o „Samsung“, LG ar „Huawei“, gaminantys telefonus, – ne?
Kai kurios įmonės daro kritinę klaidą – vadina savo telefonus nieko nereiškiančiais raidžių ir skaičių deriniais. „Huawei P9“? „LG G5“? Ką tai sako vartotojui? Kai Zenonas ateina į vietinį načnyką ir mato alų su pavadinimu „P9“, tai jis bent jau supranta, kad čia yra alus su 9 laipsniais ir čia yra geras pasirinkimas jam, nes su tokiu pivasiku rajone esi gerbiamas. Bet telefonui nei „P9“, nei „G5“ neskamba logiškai. Tai primena kažkokius laivų mūšius ar troleibusų numerius ir tai nieko nereiškia.
Laimės ne tas gamintojas, kuris kurs mažai kainuojančius telefonus su įspūdingomis charakteristikomis. Nes jeigu taip būtų, tai tokie gamintojai, kaip „Xiaomi“, „Meizu“ ar „OnePlus“ jau senokai būtų rinkos lyderiai, „Samsung“ savo sproginėjančius „Galaxy Note 7“ galėtų panaudoti kokio nors branduolinio ginklo gamybai, o „Apple“ būtų mirusi anksčiau už patį Steve'ą Jobsą.
Bet žmonės dažniausiai neperka telefonų pagal specifikacijas. Jau daugybę metų populiariausio telefono vietą užima „iPhone“. Žmonės paprasčiausiai žino, kodėl jie renkasi „iPhone“ ir kam jie tą „iPhone“ naudos.
Pasižiūrėkite į „Apple“ reklamas. Jie nešūkauja, kokia nuostabi yra jų kamera, jie neskaičiuoja savo pikselių ekrane. „Apple“ rodo laimingą šeimą dideliame name su židiniu, kuri daro asmenukę su naująja „iPhone“ priekine kamera. Po to vaikai žaidžia kažkokį žaidimą, o ryte visa šeima kažkur važiuoja ir naudojasi „Apple“ žemėlapiais. Kompanija siunčia žinutę: „iPhone“ yra įrenginys, kuris padarys jūsų šeimą laimingą, jūs irgi galėsite kažkur keliauti su savo vaikais ar sėdėti su jais prie židinio ir žiūrėti, kaip jie žaidžia „Angry Birds“. Nesvarbu, kad net neturite vaikų, automobilio, židinio ir apskritai esate išsiskyręs. Jūs galvosite, kad įsigijus „iPhone“ viskas gyvenime susitvarkys savaime.
Aš, žinoma, nesakau, kad „Apple“ viską daro idealiai. Norėčiau, kad kažkas dar ir apšviestų žmones, kad į telefono gamybos kainą įeina ne tik detalės, bet ir surinkimas, programinė įranga ir jos palaikymas („Apple“ savo telefonus palaiko ilgiausiai), rinkodara, viešieji ryšiai, garantija, įvairūs mokesčiai ir daugybė kitų faktorių. Tai būtų nuostabus sprendimas, kuris palengvintų žmonių pasirinkimą – jie žinotų, už ką tiksliai moka pinigus ir už ką nemoka. Galbūt tuomet jie nuspręstų, kad gal visgi verta.
Bet ar aš tikiu, kad artimiausiu metu kažkas keisis? Nelabai. Kad ir kiek matau užsienio ekspertų, dėl mano jau minėtų priežasčių, kritikos „Sony“, „Samsung“ ar net „Apple“, niekas nesikeičia. Šie gamintojai ir toliau daro ir darys tas pačias klaidas, o pirkėjai ir toliau klys rinkdamiesi telefoną už 250 eurų ir tikėdamiesi, jog gaus „įspūdingą kamerą“, „nuostabų ekraną“ ir kitus dalykus, kuriuos pažada gamintojai.
Bet taip jau yra – LG, „Sony“, HTC ir visokie kinų gamintojai niekada neaplenks „Apple“ ir „Samsung“, jeigu jie ir toliau savo telefonus vadins skaičių ir raidžių rinkiniais, girsis pikselių ir procesoriaus branduolių skaičiais ir savo brangiausius flagmanus bei pigiausius plastmasiukus girs tais pačiais žodeliais. Retas žmogus norės pirkti kokį nors „Xiaomi“, nes apskritai gėda kažkam ne iš Azijos pasakyti, kad naudoji „Xiaomi“. Žinau, nes pats naudoju „Xiaomi“.
Aš norėčiau, kad išmaniųjų telefonų gamintojai pasimokytų iš „Durex“ ar „De-Func“ ir aiškiai nurodytų, kas yra kas. Ir aš puikiai suprantu, kad giriu kažkokius „De-Func“, nors pats apie juos girdėjau pirmą ir, tikriausiai, paskutinį kartą. Visgi jų rinkodaros ir konkretumo turėtų pavydėti absoliučiai visos kompanijos – tai yra taip paprasta. Prie jų stendo man norėjosi verkti, kokie jie yra genijai ir kaip apgalvotai jie sugalvojo produktų pavadinimus bei reklamos strategiją.
Gamintojams reikia pagaliau susiprasti, kad geras produktas be geros rinkodaros kampanijos yra nieko vertas, todėl kokie nors „Lotek“ ar „Supra“ niekada neaplenks „Nike“, nors gal tų gamintojų produkcija yra pigesnė ir geresnė. Žmogus žymiai mieliau rinksis produktą, kai žinos, kodėl jis yra vertas pinigų, jis žymiai mieliau pirks vieną „iPhone“, negu bandys ieškoti dešimties skirtumų tarp „Xperia Z5“ ir „Xperia XZ“ ir po to aiškintis, iš kur gi ta keliais šimtais eurų didesnė kaina atsirado.
Tikriausiai, svajonės ir liks svajonėmis. O kol kas žmonės dažniausiai renkasi artimiausią galimą alternatyvą – „Apple“ ar „Samsung“. Bet ir „Nokia“ bei „BlackBerry“ kažkada buvo didžios kompanijos, o „Apple“ – tik garažas. Dar turiu vilties, kad gamintojai susipras, pasitaisys ir gerą telefoną išsirinkti taps paprasta.
