Tarptinklinio ryšio mokesčiai Europos Sąjungos (ES) šalyse turi būti panaikinti šių metų birželio 15 dieną. Tai reiškia, kad nesvarbu, kurios šalies ir kurio operatoriaus paslaugas vartotojas yra užsisakęs, kitoje ES šalyje jam galios tie patys tarifai. Bent jau tokia buvo idėja.
Iš pirmo žvilgsnio, lietuviams tai – puiki naujiena: mobilusis ryšys pas mus pigiausias Europoje, taigi išvykę į užsienį galėsime bendrauti bei naršyti neįtikėtinai pigiai – gerokai pigiau nei vietiniai!
Gerai būtų.
Problema ta, kad EK nustatė tokias didmenines paslaugų kainas, jog Lietuvos operatoriai, toliau teikdami paslaugas esamomis kainomis, rizikuotų bankrutuoti.
Kainos skiriasi 3–5 kartus
Preliminariame susitarime nurodoma, kad didmeninė minutės pokalbio kaina bus sumažinta nuo esamų 5 centų iki 3,2 cento, SMS – nuo 2 centų iki 1 cento (kainos be PVM). Lietuvoje šios kainos yra apie triskart mažesnės.
Dar ryžtingiau nurėžtos duomenų perdavimo kainos: vietoje esamų 50 Eur už 1 GB nuo birželio vidurio operatoriai vieni iš kitų galės reikalauti ne daugiau nei 7,7 Eur už 1 GB, kuriuos jų tinkle išnaudos užsienio šalių klientai.
Užtat Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjai duomenis dalija gerokai mažesnėmis kainomis. Priklausomai nuo operatoriaus, pasirinkto plano ir duomenų kiekio, 1 GB duomenų lietuviams kainuoja 0,8–1,7 Eur (o pasirinkus neribotą duomenų planą – ir dar pigiau).
Paprasčiau sakant, tūlas lietuvis, išvykęs į Graikiją pailsėti ir išnaudojęs ten 1 GB duomenų, savo operatoriui už tai susimokėtų apie 1,5 euro. O štai operatorius už šį kliento malonumą ryšio tiekėjui Graikijoje turėtų atseikėti 7,7 euro.
Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjai vieningi: patirdamas nuostolius toli nenuvažiuosi.
„Toks kainų skirtumas reiškia, kad kiekviena Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės kliento pokalbio minutė ar išnaršytas gigabaitas ES šalyse kiekvienam Lietuvos operatoriui generuos nuostolį, ko negali sau leisti nė viena bendrovė, – sakė „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys. – Akivaizdu, kad Pietų šalių lobistai EK atliko savo darbą gerai, kas, deja, nėra naudinga Šiaurės šalims ir ypač Baltijos valstybėms.“
„Versle tokių dalykų negali būti. Parduotuvė negali pirkti pieno už 70 centų ir parduoti už 30 centų – taip tiesiog nebūna. Kol kas mūsų vertinimas toks, kad ši žinia nėra gera, nes mūsų kaštų struktūra keičiasi ir kaštai auga. Tai galioja visiems Lietuvos operatoriams, ne tik mums“, – antrino „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas.
Svarsto išeitis
„Telia“ teisės reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters pastebėjo, kad Lietuvos kompanijos dėl šio reguliavimo nukentės labiausiai Europoje.
„Iki šiol turėjome mažiausias kainas visoje ES ir didelį išvykstančių žmonių skaičių. Todėl finansiškai nukentėsime labiausiai, o tai neišvengiamai turės įtakos paslaugų savikainai, nes bendroji ES rinka yra kaip susisiejantys indai – privalomai suvienodinus tarptinklinius tarifus, žemesnės nei vidutinės kainos augs. Ne kelis kartus, tačiau kažkuria procentine dalimi“, – teigė ji.
„Telia“ atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniame EK siūlyme yra numatyta, jog didmeninė duomenų perdavimo kaina kasmet bus mažinama, o 2022 m. turėtų sumažėti iki 2,5 Eur už 1 GB. Tačiau labiausiai besikeičiančiai balso ir SMS rinkai kainų peržiūrėjimas nėra numatomas.
„Šiuo metu svarstome, kurį kelią pasirinkti, kad mažai keliaujantiems „Telia“ klientams paslaugų kainos dėl išaugusio didmeninio tarptinklinio tarifo nedidėtų“, – sakė G.Kaminskaitė-Salters.
Turime bene mažiausias mobiliojo ryšio paslaugų kainas Europoje ir tikiuosi, kad ateityje konkurencija taip pat užtikrins geriausias kainas Lietuvos vartotojams. Giedrius Pūras
Kokį kelią pasirinks, kol kas nežino ir kiti operatoriai. O visi pasirinkimai turi savų trūkumų.
„Vienas kelias yra pristatyti visiems klientams naujus paslaugų planus, kuriuose bus įtrauktos tarptinklinio ryšio paslaugos ir kurie visiškai atitiks ES „Roam Like at Home“ reguliavimą. Tiems klientams, kuriems „roamingo“ paslauga nereikalinga, galėtų tokių planų atsisakyti ir likti su esamais planais. Tai būtų sąžininga, nes už tarptinklinį ryšį mokėtų tie, kam jo iš tiesų reikia.
Taip pat svarstome apie EK numatytą galimybę pasinaudoti išimtimi taikyti priemoką (angl. surcharge) tarptinklinio ryšio paslaugų tarifams. Tokios išimtys numatytos pigaus mobiliojo ryšio šalims, tokioms, kaip Lietuva, ir numato operatoriams galimybę kreiptis į vietinį reguliuotoją dėl priemokos taikymo. Tačiau tokį variantą vertiname labai atsargiai, nes iš paskelbtos informacijos vis dar nėra aišku, kaip bus vertinami operatorių patiriami nuostoliai ir apskaičiuojamos papildomos priemokos, taip pat nepateikti aiškūs žingsniai, kaip keisis kainodara kiekvienais metais. Jei kasmet reikėtų keisti kainodarą ir atnaujinti planus, toks kelias nebūtų patogus nei mobiliojo ryšio bendrovėms, nei vartotojams“, – sakė „Bitės“ vadovas P.Kuisys.
Anot A.Baranausko, sprendimų ar bent jų užuomazgų galima tikėtis pavasarį. „Išaugę kaštai neišvengiamai, vienaip ar kitaip, atsilieps paslaugų kainoms. Kaip tai atsilieps – šiandien mes nežinome, turime patys atidžiai susiskaičiuoti, įvertinti apimtis. Mes matome, kad vartojimas labai sparčiai auga. Kuo sparčiau augs vartojimas, tuo daugiau mes patirsime nuostolių“, – teigė „Tele2“ atstovas.
RRT ramina vartotojus
Akivaizdu, kad svarbų vaidmenį sprendžiant šį klausimą atliks Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuri atstovauja mūsų šalies vartotojų interesams Europos reguliatorių grupėje BEREC, svarstysiančioje reguliavimo įgyvendinimo tvarkas.
RRT direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras pripažino, kad Lietuvos operatorių laukia nemenkas iššūkis. Visgi RRT laikosi pozicijos, kad būsimi pokyčiai yra teigiami ir vartotojai dėl to neturėtų nerimauti.
„Dėl sumažėjusių didmeninių kainų tikrai laimės vartotojai, keliaujantys po ES šalis, kadangi jau nuo birželio 15 d. mažmeninės tarptinklinio ryšio kainos ES turės išnykti arba ženkliai sumažėti, jei operatoriai paprašys pritaikyti išimties sąlygas siekiant nustatyti papildomą užmokestį“, – sakė G.Pūras.
Anot jo, sprendimus turės priimti patys operatoriai, kadangi tik jie gali tiksliausiai įvertinti, ar naujoji tvarka atneš nuostolių, kokio dydžio tie nuostoliai gali būti ir kaip tikslingiausia tuos nuostolius kompensuoti.
„Operatorius gali kreiptis į nacionalinį reguliuotoją, jei pagrįstai nustato, jog teikti tarptinklinio ryšio paslaugas jam bus nuostolinga. Operatorius taip pat gali pasinaudoti sąžiningo naudojimosi taisyklių nuostatomis, numatančiomis galimybę taikyti papildomą mokestį tiems galutiniams paslaugų gavėjams, kurie piktnaudžiauja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis ar siekia iš to pasipelnyti“, – vardijo RRT direktoriaus pavaduotojas.
Gera žinia – valtyje mes ne vieni, o kartu su kitomis Baltijos ir Skandinavijos valstybėmis. Ir, kad ir kaip bebūtų, bent jau keliautojams sąlygos tikrai gerės.
