Aštuoni žodžiai, kurie pakeitė mūsų pasaulio suvokimą

Kartais sunku atsekti, iš kur kilę vieni ar kiti žodžiai. Bet yra ir tokių, kuruos sukūrė tikrai nepaprasti žmonės, tikri savo srities pradininkai – tokie kaip viduramžių rašytojas, filosofas ir diplomatas Geoffrey Chauceris ar Hario Poterio kūrėja JK Rowling.

Už kiekvieno žodžio slepiasi sakmė, slapta istorija, už kiekvieno šiandien tariamo garso slypi pamiršti pasakojimai, teigia BBC.<br>„123rf.com“ nuotr.
Už kiekvieno žodžio slepiasi sakmė, slapta istorija, už kiekvieno šiandien tariamo garso slypi pamiršti pasakojimai, teigia BBC.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 12, 2017, 8:20 PM, atnaujinta Apr 14, 2017, 7:17 AM

Už kiekvieno žodžio slypi sakmė, slapta istorija, už kiekvieno šiandien tariamo garso slypi pamiršti pasakojimai. „Jei žinai žodžio kilmę, viskas gali tapti lengviau suvokiama“, – buvo įsitikinęs VI a. mokslininkas Izidoras iš Sevilijos. Bet nors dauguma žodžių kasdienybėje jau nebeturi atsekamų kilmės šaltinių, egzistuoja elitinė žodžių klasė – tai žodžiai, kurių atsiradimas yra gerai dokumentuotas.

Kai kurie šių žodžių yra vieninteliai išlikę žmonių, kurie šiais laikais jau pamiršti, kūryba. Kiti – kultūros pirmeivių, kurie sąmoningai kūrė būsimų kartų mąstymo ir kalbėjimo kryptį, palikimas. BBC pateikia aštuonis šiandien itin dažnai vartojamus žodžius, kurių kilmė yra aiškiai žinoma.

Tviteris

Nors Lietuvoje šis socialinis tinklas ir nėra populiarus, pasaulinis medijos žemėlapis be to mėlyno paukštelio būtų kur kas nykesnis. Bet kam pirmam į galvą atėjo mintis sukurti „čiulbėjimą“?

„Twitter“ terminą – arba „twiterith, kaip originaliai išlikę XIV a. rankraštyje, sukūrė viduramžių rašytojas, filosofas ir diplomatas Geoffrey Chauceris ir jis tai padarė versdamas X a. filosofo Boecijaus darbą „Filosofijos paguoda“. Tai pirmasis paukščių skleidžiamus garsus apibūdinantis žodis anglų kalba – čirpsėjimas (angl. „chirp“) ir giedojimas, treliavimas (angl. „warble“) buvo pradėti naudoti tik po šimtmečio.

Skaičiuojama, kad G.Chauceris į bendrąją anglų kalbą įvedė apie 2 200 žodžių.

Atsitiktinis įžvalgumas (angl. „serendipity“)

Jei kas nors iki 1754 m. norėdavo ką nors pareikšti apie netikėtai nutikusį atradimą, turėdavo vargintis ilgomis žodžių virtinėmis. O jau minėtų metų sausio 28 dieną – bam! – ir žodis atsirado, jį sukūrė ir laiške pirmąkart anglų rašytojas Horace'as Walpole’as.

Pats rašytojas pasakojo, kad žodį sukūrė pagal persų pasaką „Trys Serendipo princesės“. Kaip pats paaiškino – nes tos princesės, naudodamosi savo įžvalgumu, nuolat ką nors atsitiktinai atrasdavo. Įdomu, kad H.Walpole’as visiškai pamiršo pačią pasakos esmę, kuri buvo tokia, kad princesėms niekada nepavykdavo rasti ar sužinoti būtent to, ko tuo metu ieškodavo, užtat atsitiktinai atrasdavo ką nors kita. Galiausiai terminas „serendipity“ išliko, o kiek iš jūsų iki šiol žinojo šią pasaką?

Panorama

Atrodo, kad kai kurie žodžiai tariami tiesiog vibruoja pačia savo esme. Panorama – vienas iš tokių, kai žodis, regis, įgauna vaizdo plotį ir gylį, vingiuoja kalnais aukštyn ir žemyn. Pats žodis reiškia „visa matantis“ arba „visur matomas“. Pirmąkart jis pavartotas 1789-aisiais – būtent tais metais, kai griuvo liūdnai pagarsėjusi Bastilija, savo prasme ryškiai priešinga žodžio „panorama“ keliamoms pasąmoninėms vibracijoms. Dar ironiškiau, kad pirmąkart žodį pavartojęs airių menininkas Robertas Barkeris omenyje turėjo ką kita, nei mes dabar pirmiausia įsivaizduojame, – dailininkas kalbėjo apie cilindrinį paveikslą, besidriekiantį visur aplink žiūrovą – tarsi įkalinantį savyje.

Vizualizavimas

Sunku patikėti, kad niekas nieko nebuvo „vizualizavęs“ iki 1817-ųjų, bet būtent tada romantizmo eros poetas ir kritikas Samuelis Tayloras Coleridge'as pirmąkart pavartojo šį žodį savo filosofinėje autobiografijoje „Biographia Literaria“. Vertinant dabar, nenuostabu, kad tokį žodį išrado būtent šis žmogus – parašęs „Seno jūreivio eiles“ (angl. „Rhymes of the Ancient Mariner“), kurio opiumo įkvėptoje poemoje „Kubla Khan“ „žaibavo akys“, „plūduriavo plaukai“ ir liejosi visi kiti vaizdingi posakiai.

Poetas, kuris savo nelengvame gyvenime nevengė įvairių svaigalų, į anglų kalbą įvedė ir tokius žodžius, kaip „psichosomatika“ ar „pesimizmas“.

Suintelektualinimas (angl. „intellectualise“)

S.T.Colerdge'ui priskiriamas ir dar vienas naujas žodis – „suintelektualinimas“, reiškiantis fizinio objekto transformavimą į minties, proto būseną. Bet iš tiesų minėtas poetas sukūrė šio reiškinio antonimą – sudaiktinimą (angl. „thingify“), o „intelektualizavimą“ sukūrė XVIII a. keliautojas mistikas, vadintas Keliaujančiu Stiuartu (angl. „Walking Stewart“).

Dešimtmečius klajodamas po Indiją, Afriką ir Europą keliauninkas sukūrė gana ekscentrišką filosofiją, teigiančią, kad mintys ir kūnas yra viena nuolatinė srovė pasaulyje, kuris yra nepaliaujamai suintelektualizuojamas, o dvasia – materializuojama, sudaiktinama.

Biurokratija

1928-ųjų dainoje „Big Rock Candy Mountain“ pagrindinis personažas svajoja pasiekti nerūpestingą rojų, kuriame „jie pakorė šiknių, kuris išrado darbą“. ir nors istorija nemini kokio nors konkretaus „šikniaus“ vardo, užtat istorijai žinomas prancūzų ekonomistas, sukūręs ne ką mažiau varginančią sąvoką – „biurokratija“.

1818-aisiais Jeanas Claude'as Marie Vincent'as de Gournay sujungė prancūzišką žodį, reiškiantį darbo stalą – „bureau“, ir graikišką galūnę „cracy“, reiškiančią galią ar jėgą. Sąvoka, apibrėžianti vieną nemėgstamiausių modernaus pasaulio elementų, buvo sukurta.

Fotografija

Pagalvojus apie alternatyvius žodžius, kuriais galėjo tapti mums jau įprasti reiškiniai, darosi keista ir juokinga. Žodį „fotografija“ 1839-aisiais pasiūlė astronomas ir išradėjas seras Johnas Herschelis. Jei istorija būtų pasisukusi kitaip, galbūt mes šiandien kalbėtume apie „saulės atspaudus“ (angl. „sun prints“) ar „fotogenus“ (angl. „photogenes“).

O fotografijai, sakoma, didelę įtakos turėjo heliografas – įrenginys, veikiantis panašiai kaip telegrafas, tik siunčiantis signalus ne laidais, o šviesos (saulės atspindžio) blyksniais.

Žiobarai (angl. „muggles“)

Negalima manyti, kad naujų žodžių ir terminų kūryba yra kažkoks išskirtinis vyrų bruožas. Moterys taip sėkmingai kuria naujadarus, deja, yra nepelnytai pamirštamos.

Štai, pavyzdžiui, daug kas nežino, kad žodį „autsaideris“ (angl. „outsider“) 1880-aisiais pasiūlė populiarioji anglų rašytoja Jane Austen, o žodį „angst (reiškiantį baimės (nerimo) jausmą) iš vokiečių kalbos į anglų kalbą atvedė George Eliot slapyvardžiu pasirašinėjusi Mary Anne Evans.

Bet mūsų laikams artimiausias naujadaras yra „muggle, kurį 1997-aisiais pirmojoje Hario Poterio serijos knygoje panaudojo rašytoja JK Rowling, o lietuvišką jo analogą – žiobarus – sukūrė vertėja Zita Marienė.

Žiobaras, arba „muggle – Hario Poterio visatoje reiškia žmogų, kuris neturi jokių magiškų gebėjimų. Panašiai yra ir su žodžiais, teigia BBC ,– kai kuriuose magija tiesiog pulsuoja, o kai kuriuose – ne.

Parengta pagal BBC

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.