Nei suinteresuotų grupių, nei ekspertų nuomonių neišklausę parlamentarai trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete paskubomis priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios smogs ne tik alkoholio gamintojams, bet ir visiems Lietuvos interneto naršytojams.
Pataisose, kurioms dar turės pritarti Seimas, nurodoma, kad alkoholio reklama internete bus draudžiama, o draudimo nepaisančios interneto svetainės galės būti blokuojamos.
Gavęs teismo pritarimą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) turėtų teisę duoti privalomus nurodymus interneto paslaugų tiekėjams šalinti alkoholinių gėrimų reklamą arba panaikinti galimybę ją pasiekti.
Technologijų, ryšių ir komunikacijos specialistams sunku įsivaizduoti, kaip realiai bus taikomi nauji draudimai, kam jie galios ir kaip bus prižiūrima, kad reikalavimų visame internete būtų laikomasi. Vieni mano, kad dėl alkoholio reklamos ribojimų Lietuvoje tektų blokuoti tokias interneto svetaines, kaip „Facebook“, „Youtube“, „Instagram“, „Twitter“, „Reddit“ ir kt., kiti prognozuoja tarptautinių reklamos tinklų pasitraukimą ir užslėptos reklamos įsigalėjimą.
Smaugs tik vietinius
Nors Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį aiškiai pasakė, kad dėl alkoholio reklamos „kompromisų nebus“, pasirodo, jis klydo – kompromisų bus, ir ne vienas.
Tai patvirtina ketvirtadienį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos išplatintas pranešimas, kuriame nurodoma, kad interneto milžinų, tokių kaip „Google“ ar „Facebook“, veikla mūsų šalyje nebus ribojama.
„Pasiūlyme yra labai aiškiai apibrėžta, kad tai bus taikoma reklamai, skirtai Lietuvai, o ne visai reklamai visame pasaulyje. Todėl baimintis ir nerimauti nereikėtų. Tai yra šiuolaikinės technologijos ir Lietuva turi žengti koja kojon su jomis. Tad apie jokius socialinių tinklų milžinų veiklos ribojimus mūsų šalyje net negali eiti kalba, nes tai būtų žingsnis atgal. Lietuvai užsienio investicijos yra svarbios ir kaip tik yra dedamos pastangos, kad jų būtų galima pritraukti kuo daugiau“, – rašoma pranešime.
NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian paaiškino, kad pirmiausia departamentas paragintų informacijos užsakovus – alkoholio gamintojus ir prekybininkus – pašalinti alkoholio reklamą „jų pačių jėgomis“. Šio reikalavimo neįgyvendinus, būtų imtasi papildomų priemonių.
G.Belian paminėjo, kad už neteisėtos reklamos skleidimą visų pirma grėstų piniginės baudos, kurios siekia nuo beveik 3 tūkst. eurų iki 14,5 tūkst. eurų. Tokia atsakomybė grėstų ne tik reklamos užsakovams, bet ir skleidėjams.
„Tenka pripažinti, kad gamintojai ir prekybininkai labai aktyviai naudoja socialinius tinklus, turi savo atskiras paskyras, taigi pirmiausia kreipsimės į juos pačius, kad pašalintų, o jei ne – ieškosime kitų būdų. Bet tai nereiškia, kad mes užblokuosime visą „Facebook“, „Twitter“ ar panašiai. Be to, kiekvienas departamento žingsnis turi būti sankcionuotas teismo ir mes tą raidę vykdysime. Tikrai nemanau, kad Lietuvoje atsirastų teismas, kuris sankcionuotų prieigą prie feisbuko užblokuoti – tikrai taip nebus“, – užtikrino NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Ji taip pat pabrėžė, kad draudimai galiotų Lietuvos rinkai skirtoms reklamoms. O užsienietiškoms alkoholio reklamoms, rodomoms užsienio svetainėse, kurios nebus skirtos Lietuvos rinkai, ribojimai negalios.
Kuo užsienietiško alkoholio reklama feisbuke geresnė už lietuviškų stipriųjų gėrimų reklamą Lietuvos tinklalapiuose? „Tokios reklamos reikia tikslingai ieškoti. Nebus primygtinis piršimas tos reklamos“, – aiškino G.Belian.
Pašnekovė taip pat tvirtino, kad atlaidžiau bus žiūrima ir į privačius asmenis, kurie internete skelbs nuotraukas ar vaizdo įrašus su alkoholio vartojimo ypatumais.
„Jei tai yra fizinis asmuo, jei nebus jokių įrodymų, kad jis veikia kažkokios konkrečios įmonės užsakymu, dėl jos interesų ir dėl šitos įmonės naudos, tai, be abejo, kaip ir dabar fizinis asmuo gali turėti savo nuomonę, gali skleisti kokią nori informaciją tam tikrose ribose, – tikrai jokių priemonių prieš konkrečius fizinius asmenis nesiimsime. Nes alkoholio kontrolės įstatymas, visi šitie draudimai yra taikomi iš esmės juridiniams asmenims“, – patikino NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Neketinama drausti ir alkoholio gamintojų paskyrų socialiniuose tinkluose – svarbiausia, kad juose nebūtų reklamos. O informaciją apie įmonę, jos gaminius – kaip ant gėrimų pakuočių – skelbti esą bus leidžiama.
Iš visuotinio žiniatinklio žadama neeliminuoti ir Lietuvos alkoholio gamintojų interneto svetainių. Kadangi nebus draudžiama nuotolinė alkoholio prekyba, informacija apie gėrimus taip pat galės būti pateikiama interneto parduotuvėse.
Gresia cenzūra
Tačiau visi šie paaiškinimai ne tik neįnešė daugiau aiškumo, o sukėlė tik dar daugiau klausimų rinkos dalyviams ir specialistams. Labiausiai juos piktina tai, kad daugybei žmonių įtakos turintys pasiūlymai pateikiami ir priimami be jokių diskusijų.
Technologijų ekspertas Marius Pareščius ir toliau laikosi savo nuomonės, kad įsigaliojus šiems pakeitimams Lietuvoje gresia tokių svetainių, kaip „Facebook“, „Youtube“ ir kt., blokavimas. Anot jo, pažadai neblokuoti tam tikrų interneto svetainių tėra pažadai.
„Pasakysiu paprastai: tegul jie man tai pateikia raštu, ant oficialaus blanko. Valstybinės institucijos viena šneka, o kai atsiranda įstatymas ir poįstatyminiai aktai – vykdo pagal įstatymo raidę, kaip reikia. Kitas dalykas – tai lies ne tik reklamą, bet ir alkoholio vartojimo propagavimą. Duosiu paprastą pavyzdį: „G&G Sindikato“ daina „Vokiečių gatvė“ – galiu garantuoti, ji bus cenzūruota. Atsiminkit mano žodžius“, – sakė M.Pareščius.
Interneto tiekėjai taip pat sunkiai įsivaizduoja, kaip tokie ribojimai galėtų realiai veikti.
Antai Vytautas Bučinskas, „Telia“ rizikos valdymo vadovas, teigia, kad užblokuoti tik tam tikrą reklamą internete praktiškai neįmanoma.
„Galime blokuoti tik prieigas prie konkrečių svetainių ar domenų - tokios patirties jau turime ir, jei būtų priimtas įstatymas, galėtume tą padaryti. Tačiau lietuviai lankosi šimtuose tūkstančių tinklapių ir sunku įsivaizduoti, kaip juos visus reikėtų sukontroliuoti. Todėl galimai didelę dalį tinklapių reikėtų blokuoti, nes vienokia ar kitokia forma juose būtų galima rasti kažkokios alkoholio reklamos. Praktiškai tai reikštų cenzūrą ir valdžios sprendimą kontroliuoti, kokiais tinklapiais gali naudotis Lietuvos gyventojai“, – sakė V.Bučinskas.
Anot jo, racionaliau būtų blokuoti reklamines pozicijas ar turinį, kuris susijęs su alkoholiu, tačiau šiandien techniškai tai labai sunku padaryti. „Reklamos rinka tapo per daug dinamiška, nes verslai dabar gali nusipirkti reklamos ir per pasaulinių platformų savitarnos sistemas, kurios Lietuvos teisinė sistema neapima. Reklamos užsakovai nebūtinai turi tiesioginį ryšį su portalais ir jie patys dažnai nežino, kokia reklama pas juos bus rodoma. Tai ir yra programuojamos reklamos principas, kai portalai parduoda savo reklamos plota užsienio bendrovėms, o iš jų medijos planavimo agentūros ir užsakovai perka tikslinę auditoriją“, – pastebėjo „Telia“ atstovas.
Reklamos lėšas nukreips į užsienį?
Tuo metu Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė, išgirdusi, kad NTAKD ketina riboti tik lietuvišką alkoholio reklamą, o užsieniečius paliks ramybėje, neslėpė nuostabos: „Didesnio absurdo nesu girdėjusi. Internetas yra globalus, tai jei užsienio puslapyje matai alkoholio reklamą, ji jokios žalos nedaro, o jei lietuviškame – jau daro, taip išeitų pagal jų logiką? Turbūt, jie patys yra neįsigilinę į tai, ką pasiūlė, nes jie to neišdiskutavo, nepagalvojo, kaip tai atrodys praktiškai.“
Be to, interneto banginiai, tokie kaip „Facebook“ ar „Google“, visada paiso atskirose šalyse galiojančių įstatymų ir gali nesunkiai apriboti tam tikros rūšies informaciją – pavyzdžiui, alkoholio reklamą – tos šalies lankytojams. Ir tam nereikia jokių papildomų grasinimų ar ribojimų.
„Tai yra Turkijos kelias, kai mes niekada negalime prognozuoti, koks informacinis pranešimas kaip bus traktuojamas ir bus prašoma blokuoti. Feisbuke yra daugybė visokiausių apmokėtų pranešimų, kurių niekas nesukontroliuos ir neprižiūrės, ką iš milijono gyventojų kas įdės ar užsipirks už kelis eurus“, – kalbėjo A.Žilinskienė.
Taigi Lietuvos gamintojus ir interneto svetaines „smaugiantys“ valdininkai tik daro paslaugą užsienio kompanijoms – reklamos lėšos bus nukreiptos į užsienio svetaines.
Valdžios atstovai kaip vieną iš argumentų naujiems ribojimams pateikia šiuo metu Lietuvoje blokuojamas nelegaliai veikiančias azartinių lošimų svetaines, neva tai padėjo situaciją suvaldyti. Visgi A.Žilinskienė pastebi, kad lyginti nelegaliai veiklą vykdančių svetainių su informaciniais tinklalapiais ar socialiniais tinklais negalima.
Be to, ribojimais užkardyti nelegalių lošimų internetu nepavyko – norintys ir toliau randa būdų prisijungti prie tokias paslaugas teikiančių užsienio kompanijų svetainių ar programų, o ir tokio pobūdžio reklama nesunkiai pasiekiama.
Alkoholikams ant feisbuko nusišvilpt
Socialinių tinklų ekspertas, kompanijos „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas teigia, kad, kaip ir azartinių lošimų atveju, valdininkai pirma padaro, o paskui galvoja. Ir net jei įstatymo pataisos nepasiteisina, nei esama, nei nauja valdžia jų neatšauks.
„Šita sistema puikiai išmokė žmones, kurie, sakykim, žaidžia pokerį, kaip jungtis prie interneto Lietuvoje naudojantis užsienio IP adresais, – teigė A.Žakas. – Kiekvienas draudimas gimdo galimybę ieškoti apėjimo būdų. Aš visiškai netikiu, kad draudimais galima kažką išspręsti. Netgi galiu pasakyti iš kitos pusės – mes dirbame su alkoholio prekių ženklais, bendraujame su NTAKD kone kiekvieną dieną, viską derinamės... Aš manau, čia ir yra geranoriškumas, noras bendradarbiauti. O nuo to, kad viską uždrausime ir vieniems duosime galimybes, kitiems – ne, tai problemos neišspręs.“
Papildomų klausimų kelia neaiški ir nuolat besikeičianti valdžios atstovų nuomonė, pavyzdžiui, kas bus traktuojama kaip reklama. Ar įmonės logotipas, pavadinimas – reklama? Ar informacija apie produktą – reklama? Kiek ir kokios informacijos galima pateikti įmonės svetainėje?
A.Žako nuomone, vienintelis logiškas sprendimas, siekiant apriboti alkoholio reklamą internete, būtų kreiptis į visus kanalus, kurie transliuoja reklamą Lietuvoje, ir gauti patvirtinimą, kad mūsų šalies naršytojams informacija, susijusi su alkoholiu, nebus transliuojama.
Be to, žmogaus prigimtis lemia, kad mes visada ieškome būdų, kaip draudimų išvengti arba kaip juos apeiti. Šiuo atveju, pavyzdžiui, įmonės galėtų savo veiklą registruoti užsienyje, nukreipti reklamos pinigus į užsienio svetaines arba... įtakingus socialinių tinklų asmenis, turinčius dešimtis ar net šimtus tūkstančių sekėju.
„Į Lietuvą pagaliau atvyks įtakingų asmenų rinkodara. Seniai reikėjo. Atskiri bruožai to pas mus vis atsirasdavo, o dabar pagaliau įsivažiuos pilnu tempu. Nes tam atsiranda terpė ir priežastis“, – šyptelėjo socialinių tinklų ekspertas.
Bet kuriuo atveju, A.Žako teigimu, tikrosios problemos, kurią siekiama išspręsti, tokie sprendimai nepajudins. „Jei yra prasigėręs vyras, kuris gyvena kaime, neturi darbo, yra iš asocialios šeimos – jis net nežino, kas yra internetas, nėra gyvenime girdėjęs, kas yra feisbukas. O kalbame apie draudimus alkoholio prekių ženklams, kur šampano butelis kainuoja 200 eurų ar daugiau. Tai yra absurdas“, – sakė A.Žakas.
