„Siekdami, kad studentai susidomėtų, pasitelkėme objektinę „LEGO Mindstorms“ programavimo kalbą. Tai reiškia, kad ne rašome kodą, o vieną po kito dėliojame grafiškai pavaizduotus blokelius. Blokelių yra skirtingų rūšių: veiksmo (varikliai, ekranas, garsas), eigos valdymo (pradėti, baigti, kartoti veiksmą), jutiklių (spalvų, atstumo, temperatūros): išdėlioję juos tinkama tvarka gauname rezultatą“, – pasakojo mokytojas.
Robotizuota ateitis – neišvengiama
Pasak Rimanto Burnickio, „Baltic Orbis“ pardavimų vadovo ir įmonės „LEGO Education“ atstovo Lietuvoje, robotas – tai įrenginys, kuris geba pats priimti sprendimus, įvertindamas išorinę aplinką. Jis turi jutiklius, kurių dėka gali pamatyti, išmatuoti, pajusti kliūtį ir, priklausomai nuo studento programavimo gebėjimų, jos išvengti.
„Nors EV3 robotas išoriškai gali atrodyti kaip žaislinė mašinėlė, centrinis jį valdantis kompiuteris – procesorius – iš principo nesiskiria nuo pramoninių robotų šerdies, – dėmesį atkreipė R. Burnickis. – Robotai netrukus taps neišvengiami, kaip ir gebėjimo programuoti svarba. Todėl siekiame, kad dabar į profesinio rengimo mokyklas įstoję studentai jas pabaigę jau turėtų robotikos žinių.“
Štai Japonijoje kelinti metai pardavinėjami socialiniai, bendravimui skirti robotai, kurie ilgainiui atkeliaus ir į Europą. Su robotais bus susijusios praktiškai visos ateities specialybės – tiek gamyklose, tiek namų ūkiuose ar prekybos centruose.
Galimybės ribojamos tikslingai
Kai studentai įgunda dėlioti blokelius ir robotas sklandžiai atlieka pageidaujamas funkcijas, po truputį prasideda „C“ programavimo kalbos mokymasis: antrajame mokymosi etape galima matyti, koks kodas sudaro kiekvieną blokelį. Trečiajame etape pereinama prie įprasto kodo rašymo – sintaksės. Tokiu būdu studentai iš pradžių perpranta sistemą – kartais blokelius dėliodami intuityviai – ir tik tuomet imasi sudėtingų dalykų.
„Kadangi robotas turi kelias konkrečias funkcijas (važiuoti, apsisukti ar ką nors pakelti), tai leidžia susikoncentruoti į tą vienintelę, kurios mokomasi. Nors esu matęs, kaip iš EV3 padaromi 3D spausdintuvai, tikslas nėra išnaudoti šių robotų galimybes. Svarbiausia paskatinti studentus neišsigąsti ir su įdomumu išmokti konkrečius, į mokymo programą įtrauktus, dalykus“, – pabrėžė profesijos mokytojas M. Budėnas.
Pasak mokytojo, tokios metodikos privalumai mokant – sumažėjęs sunkumų kiekis (nes mokiniai gali patikrinti procedūras ir kodavimo rezultatus realiose sprendimų situacijose) ir sumažėjęs instrukcijų skaičius (nes taikomos tik tos operacijos, kurias gali atlikti robotai). Žiūrint į gautus loginių konstrukcijų rezultatus realiame kontekste didėja ir pačių mokinių motyvacija.
2014 m. „ReferNet Lietuva“ atliktas tyrimas atskleidė, kad taikant aktyvaus mokymo ir mokymosi modelį studentai lengviau išmoksta dalyką, tampa labiau motyvuoti, pradeda kritiškiau mąstyti ir aktyviau įsitraukia į mokymosi procesą. Mokslų su robotais dėka galima įgyti inžinerijos, robotų konstravimo, derinimo, sistemų programavimo žinių. Keli robotikos užsiėmimai iš ruošiamo 60 valandų trukmės mokymo kurso jau sėkmingai išbandyti mokyklose.
Siekiamybė – pasirenkamas modulis
„Erasmus+“ projektas „Jaunų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“ – jau bebaigiamas įgyvendinti. Projekte dalyvauja Escola Secundária de Loulé iš Portugalijos, Profesionālās izglītības kompetences centrs iš Latvijos „Daugavpils Technikums“, Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla bei Elektrėnų profesinio mokymo centras. Porą metų vykusio projekto metu programuoti su robotais mokėsi 29 mokytojai iš minėtųjų šalių. Dabar jų užduotis – parengti „C“ programa paremtą mokymo modulį, skirtą profesinių mokyklų studentams.
Baigiamasis projekto „Jaunų europiečių programavimo įgūdžių lavinimas pasitelkus robotus“ renginys vyks rugpjūčio 29 d., antradienį, 9.00 val. Visorių informacinių technologijų parke. Registruotis į renginį ir įgyti robotikos žinių galės pirmieji 30 dalyvių, užpildžiusių registracijos anketą.
Siekiama, kad robotika paremtas programavimo „C“ kalba kursas taptų laisvai pasirenkamu mokymo moduliu, kurį ilgainiui galėtų rinktis visos Lietuvos profesinės mokyklos. Jau nuo rugsėjo mėn. kursas bus išbandomas projekto partnerių mokyklose kaip pasirenkamas modulis.
