Jei vienas iš jūsų kontaktų jį priima, pas jus taip pat bus įsilaužta, todėl įsitikinkite, kad visi jūsų draugai žino. Ačiū. Persiųstas kaip gautas.
Laikykite pirštą ant pranešimo. Vidurio apačioje jis bus „persiunčiamas“. Paspauskite mygtuką, tada spustelėkite visus sąraše esančius vardus ir šis pranešimas bus išsiųstas jiems“.
Tokia ar panaši žinutė keliauja po socialinį tinklą „Facebook“, gąsdindama vartotojus dėl menamo pavojaus.
Vis dėlto, jokio pavojaus nėra, ir tą gali patvirtinti bent kiek su informacinėmis technologijomis ir IT verslu susidūręs žmogus.
Jei kažkas gautų priėjimą prie jūsų „Messenger“ platformos vien tapdamas jūsų „Facebook“ draugu, „Facebook“ turėtų labai, labai rimtų problemų. Ir pirmiau išvis išjungtų „Messenger“ paslaugą, nei jus pasiektų tokia žinutė.
Kokiu tikslu keliama panika – nėra aišku (o greičiausiai tikslo ir nėra – kas nors greičiausiai tiesiog linksminasi, stebėdami vartotojų masės naivumą), bet tai toli gražu nėra naujas dalykas.
Tokio elgesio pavyzdžių buvo jau ir tada, kai pagrindinė komunikacija elektroninėje erdvėje vyko elektroniniais laiškais ir buvo vadinami grandininiais laiškais (angl. chain-mail) – senesni interneto vartotojai prisimins, kaip buvo gąsdinama bakterijomis, gyvenančiomis dešrelių pakuočių vakuume, ar AIDS užkrėstais peiliukais, privirintais prie vaikų žaidimų aikštelių skersinių, užnuodytu šunų maistu, išmėtomu mieste ir taip toliau.
Net jei nepasitikite loginiu mąstymu ir vis dėlto tikite, kaip kažkoks hakeris, vien tapęs jūsų FB draugu, kažkokiu stebuklingu būdu gali perimti jūsų „Messenger“, šios žinutės melagingumą patvirtina ir du pagrindiniai interneto melagingų žinučių atskleidimo resursai: Snopes.com ir Hoax-Slayer.
Net jei ir to nepakanka – įveskite į „Google paiešką“ „Fabrizio Brambila“, ir pamatysite dešimtis įspėjimų, kad visa tai yra apgaulinga žinia (angl. hoax), ir neaptiksite nė vieno, kuris būtų nuo spėjamo italo nukentėjęs.
