Tarptautiniai mokslininkai informavo Estijos pareigūnus, kad rado saugumo spragą paveikusią apie 750 tūkst. tapatybės kortelių ir leidžiančią programišiams pavogti asmens tapatybę.
Vos 1,3 milijonus gyventojų turinti Baltijos valstybė pabrėžia, kad nėra įrodymų, jog mėginta įsilaužti į tapatybės kortelių sistemą, kurią jie laikė esančią pažangiausia pasaulyje. Kortelės naudojamos prieigai prie įvairių elektroninių paslaugų, pavyzdžiui, dokumentų pasirašymo, mokesčių deklaravimo bei sveikatos kortelių patikrinimo, ja taip pat naudojasi užsieniečiai, vadinamieji elektroniniai rezidentai.
Pasak ministrų, prireiks kelių mėnesių rasti būdą ištaisyti klaidą, per tą laiką po 2014 metų spalio išduotos kortelės liks galioti.
Pratybos įvyko
Vadinamosiose strateginėse stalo pratybose dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad scenarijuje buvo kibernetiniai išpuoliai ir kitos „hibridinės operacijos“ prieš ES štabą, koordinuojantį operacijos veiklą.
„Klausimas buvo apie politinių sprendimų priėmimą – situacijos vertinimas, ar tai yra pavienės atakos, ar masinės kibernetinės atakos, ar koordinuojamos su kariniais veiksmais“, – BNS telefonu iš Talino sakė R.Karoblis.
Jo teigimu, per pratybas taip pat buvo tariamasi, kaip koordinuoti atsaką, jei kartu atakuojama ir privati nevalstybinė infrastruktūra. Scenarijuje taip pat buvo bepiločių orlaivių, perimančių belaidžio interneto duomenis, panaudojimas, atskleidė ministras.
„Pamokos parodė, kad reikia kalbėti ne tik apie kibernetinę saugą, bet apie kibernetinę gynybą, reikia stiprinti procedūras tiek nacionaliniu pagrindu, tiek ES ir NATO“, – kalbėjo R.Karoblis.
Susitikimo šeimininkas Estijos gynybos ministras Juri Luikas pažymėjo, kad „virtualus pasaulis ir kibernetinės grėsmės neturi ribų nei tarp šalių, nei tarp organizacijų“.
„Todėl svarbu, kad tokie bendri mokymai vyktų ne tik tarp ES, bet ir NATO šalių narių“, – pabrėžė jis.
„Mokymai parodė, kad įvairios techninės problemos gali greitai virsti klausimais, reikalaujančiais politinio vadovavimo“, – pridūrė ministras.
Mokymus rengė keli Bendrijos institutai, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) bei Europos gynybos agentūra (EGA).
Už techninę mokymų dalį buvo atsakinga estų kibernetinio saugumo kompanija „BHC Laboratory“.
Mokymus stebėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
Gynybos ministrų susitikimas Estijoje surengtas todėl, kad ši šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.
