Studentams netrūksta išmonės
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto antrojo kurso studentės Skaistės Taučiūtės, pradinis jos komandos iššūkis buvo pakurstyti studentų pilietiškumą bei aktyvumą.
„Po to ėmėmės siauresnės temos: kaip pakreipti studentų karjeros kelią jau nuo pirmojo kurso, kad jie nuolat domėtųsi savo studijų sritimi ir nuoširdžiai mokytųsi. Grupėje buvau atsakinga už komunikaciją, o vėliau tapau ir komandos vadove“, – kalbėjo S. Taučiūtė .
Merginos teigimu, svarbiausia, ko ji išmoko – kiekvieną problemą „apžiūrėti“ iš įvairių pusių, kritiškai ją įvertinti ir aiškiai išsakyti savo mintis bei taip tiksliai formuluoti klausimus, kad atsakymai palengvintų darbą.
„Pramokau ir programuoti. Pirmajame kurse nebuvo privalomos praktikos, todėl „Demoloje“ dalyvavau savanoriškai. Ir kitiems tai daryti taip pat rekomenduočiau. Viena priežasčių – įmonių darbdaviai pirmakursių kaip savo srities atstovų dar rimtai nevertina. Todėl tokia savanoriška praktika galėtų būti pirmas žingsnis karjeros link. Ji padeda įgyti programavimo įgūdžių naudojant „Agile“ metodus“, – sakė S. Taučiūtė.
Kaip „Y“ karta supranta lojalumą?
Viešosios įmonės „Visorių informacinių technologijų parkas“ globojama iniciatyva „Demola“ jau paskelbė devynias šalies įmones, kurios šįmet iškėlė itin skirtingus iššūkius. Viena iš būsimų užduočių studentams – atsakyti į laboratorine įranga prekiaujančios įmonės „Vildoma“ darbuotojams ramybės neduodantį klausimą. Kaip įmonėje įveikti ribą tarp skirtingų amžiaus grupių, kaip vyresnio amžiaus darbuotojams palengvinti bendrystę su jaunos kartos klientais?
Prekyba laboratorine įranga yra itin nišinis verslas, todėl santykiai tarp darbuotojų ir klientų remiasi ilgalaike partneryste. Laboratorinės įrangos pirkėjai paprastai yra universitetų mokslinės laboratorijos, gamybos įmonių kontrolės laboratorijos, valstybinės kontrolės laboratorijos ir panašios įstaigos, todėl prieš pasiūlant prekę būtina gerai įsigilinti į šių įmonių poreikius.
„Įrangos pardavimas vyksta per glaudų, asmeninį santykį, kuris užmezgamas palaipsniui. Tačiau pastaruoju metu pastebėjome, kad susiduriame su sunkumais kuriant artimesnius, ilgalaikius partnerystės ryšius su „Y“ kartos klientais“, – sakė Laima Stačiokienė, UAB „Vildoma“ pardavimų vadovė.
Anot moters, nepuoselėjant partnerystės, itin sudėtinga užtikrinti sklandų produktų ir paslaugų pardavimą. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad jauni darbuotojai neįvertina partnerystės su tiekėjais naudos.
„Gal „Y“ karta nepuoselėja lojalumo, prieraišumo arba jį supranta kitokiais būdais, naujoviškomis priemonėmis?.. Viliamės, kad studentai mums padės rasti būdą ir formą, kaip galėtumėm patraukliai pateikti ilgalaikės partnerystės naudą ir tuo pačiu sužinoti, kas motyvuoja jaunosios kartos atstovus“, – vylėsi L. Stačiokienė. Tikimasi, kad atsakymo ieškos studentai iš tiksliųjų, psichologijos, gamtos bei socialinių mokslų sričių.
Kaip pagerinti matomumą lyjant lietui ar prietemoje?
Dar vieną iššūkį, primenantį filmus apie ateitį, iškėlė optinius prietaisus ir sistemas gaminanti bei projektuojanti įmonė „Ados-tech“. Įmonės vadovas Robertas Grikšas paaiškino, kad tokie prietaisai skirti regėti tam, ko nefiksuoja žmogaus akis. Pavyzdžiui, infraraudonąsias bangas fiksuojantys termovizoriai leidžia išvysti šiluminę spinduliuotę, kurią skleidžia aplinkos objektai. Tačiau pradėjus lyti ar susidarius rūkui, šiluma yra išsklaidoma, objektai atvėsta ir paskęsta bendrame fone. Tuomet optiniai prietaisai šiuos objektus fiksuoja kur kas prasčiau arba išvis nebegali jų išskirti iš aplinkos.
„Norėtume turėti išmanų prietaisą, kuris, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių, gebėtų perteikti itin kokybišką vaizdą, susidedantį iš kelių spektrinių sričių ir gebėtų jį automatiškai optimizuoti pagal susiklosčiusias aplinkos sąlygas. Tačiau kokia galėtų būti technologija ir principai, leidžiantys apjungti kelių spektrų spinduliuotę (VIS, SWIR, LWIR)? Kaip viską surinkti ir sutalpinti į vieną prietaisą?“ – teiravosi R. Grikšas.
Tikimasi, kad fizikos, programavimo ar elektronikos sričių studentai, besidomintys technologijomis ar fotografija, galės pasiūlyti tam tikrų idėjų bei atlikti analizę, pristatančią naujos kartos optinį prietaisą ir jo veikimo principą.
Autorinės teisės priklauso studentams
Programos vykdytojo Edgaro Kriukonio teigimu, „Demola“ praktika – tai reali galimybė įvairių sričių studentams padirbėti norimoje įmonėje, susipažinti su verslo kūrimo ypatumais ir įgyti neeilinės patirties.
„Norėdami dalyvauti iniciatyvoje studentai patys pasirenka tas įmones bei iššūkius, prie kurių sprendimo norėtų prisidėti. Sprendimo paieška yra komandinis darbas, o galutinio produkto – demo versijos ar koncepcijos – autorinės teisės priklauso studentams. Todėl, jei įmonė nori naudotis pasiūlytu sprendimu, turi šias teises įsigyti“, – sakė E. Kriukonis.
Iššūkius pateikusios įmonės – tai minėtosios UAB „Vildoma“, UAB „Ados-tech“ bei kitos: išmanius namų apsaugos ir valdymo sprendimus kurianti UAB „Eldes“, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, tarptautinė mažųjų autobusų gamintoja UAB „ALTAS komercinis transportas“, inovatyvius lazerių šaltinius kurianti bei gaminanti UAB „Optogama“, viena didžiausių gofruotojo kartono pakuotės sprendimų tiekimo lyderių Baltijos šalyse „DS Smith Packaking“, pamatykLietuvoje.lt (UAB „Maipa“) ir elektros energijos skaitliukus gaminanti UAB „Elgama Elektronika“. Kai kurios iš bendrovių pateikė po kelis iššūkius, todėl išvis jų yra 11.
Veikia trylikoje šalių
Studentų iš visų šalies universitetų registracija į komandas po 4-5 žmones vyksta iki spalio 1 d., adresu https://vilnius.demola.net/apply. Iššūkių gvildenimas prasidės spalio 9 d. ir truks tris mėnesius – iki sausio 19 d.
„Demola“ vadinama aukštųjų technologijų programa Lietuvoje – jau nuo 2012 m. Verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirta iniciatyva šiuo metu vykdoma 13 pasaulio šalių: Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Meksike, Namibijoje ir Pietų Afrikoje.
„Demola“ modelį 2008 m. sukūrė suomių inovacijų grupė „New Factory International“.
