Nuo žmonijos civilizacijos pradžios, kuri prasidėjo maždaug 12 000 metų pr. Kr., iki 2003 metų buvo sukurta apie 5 eksabaitus (5 000 000 000 000 000 000 baitų) duomenų. Didėjant interneto įtakai mūsų kasdieniam gyvenime, žmonija dabar sukuria tiek pat duomenų vos per 2 dienas.
Šiandien mes gyvename pasaulyje, kuriame sukuriamas itin didelis kiekis duomenų, o žmonės turi priėjimą prie jų per savo išmaniuosius telefonus ar kompiuterius. Tiesą pasakius, šių duomenų išvengti praktiškai neįmanoma. Ironiška, tačiau kai žmonės nori pabėgti nuo interneto, atsakymų kaip tai padaryti jie ieško internete.
Ir nors internetas šiais laikais turi neįkainojamą vertę, jo plėtros greitis kiek neramina. Kasdien vidutinis žmogus prie interneto praleidžia 490 minučių, arba kiek daugiau nei 8 valandas. Tai yra daugiau nei rekomenduojama miego trukmė bei daugiau nei pusė laiko, kurį mes būname būdraudami.
Autorius ir žurnalistas Nicholas Carras primena, kad mūsų smegenys lengvai prisitaiko prie aplinkos, tačiau šis gebėjimas nebūtinai reiškia teigiamus pokyčius. Smegenys taip pat gali tapti užmaršesnės ir turėti trumpesnę dėmesio išlaikymo trukmę, jeigu tai sąlygoja gaunama informacija ir jos kiekis. Smegenyse nėra natūralaus kompaso, kuris organizuotų smegenų veikimą teigiama linkme – jos tik mėgina surasti efektyviausią metodą užduotims atlikti. Jei tokia užduotis reikalauja „suvirškinti“ daugiau informacijos iš jūsų kompiuterio ar telefono, jūsų smegenys daugiau išteklių skirs šiai užduočiai atlikti, dėl ko mažiau išteklių bus skiriama informacijos analizei ir įsisavinimui – ar tiesiog trumpesniam bendravimui su išoriniu pasauliu.
Nuolatinis naujos informacijos srautas, kuris atakuoja mūsų smegenis, apsunkina mūsų gilinimąsi į ilgesnę bei gilesnę istoriją – dėl ko žmonės mažiau mąsto ir analizuoja informaciją. Smegenys dabar stengiasi „suvartoti“ kaip įmanoma daugiau informacijos. Žmonės bijo neatsilikti nuo kasdienio naujienų srauto, o tai nusveria būtinybę suprasti, kodėl iš viso „vartojama“ tiek daug informacijos.
Kiekvieną minutę „Facebook“ vartotojai su savo draugais pasidalina 2,5 milijono įrašų, „Twitter“ vartotojai – 300 000 pranešimų, o „YouTube“ tinkle pasidalinama 72 valandų trukmės vaizdo įrašais – o taip pat kas minutę išsiunčiama 200 milijonų elektroninių laiškų.
Labai lengva pasimesti tokioje duomenų jūroje, tačiau šiuolaikinis internetas labiau primena ne vandenyną, o galaktiką, kuri nuolatos plečiasi – tačiau jos turinys nėra žinomas.
Štai naujas socialinis tinklas This.cm leidžia vartotojams įkelti tik po vieną pranešimą per dieną. Dėl šios priežasties keliami pranešimai yra ilgi, dėl ko duomenų srautas tampa koncentruotas. This.cm taip pat siunčia vartotojams naujienlaikraštį, kuriame nurodomi penki populiariausi dienos pranešimai.
Šį socialinį tinklą galima būtų apibūdinti kaip nukreiptą prieš „Facebook“, o ne prieš internetą. Jis koncentruojasi ties ramiu, izoliuotu, vienalyčiu turiniu, kuris skatina paskirti savo laiko tarpą vienai užduočiai, o vėliau išjungti savo kompiuterį.
Tai leidžia atsikvėpti nuo nuolatinio ir padriko duomenų srauto, dėl ko mūsų smegenys apsaugomos nuo prisitaikymo prie nuolatinio buvimo virtualioje erdvėje, o ne realiame pasaulyje.
Žmones dažnai kankina nerimas neatsilikti nuo naujienų srauto – tačiau tai yra klaidingas suvokimas, kad mes galime neatsilikti nuo kažko, kas yra žymiai didesnis ir svarbesnis, nei įsivaizdavo žmonės.
Internetas yra neišvengiamas ir turi didžiulę įtaką mūsų kasdieniame gyvenime, tačiau mes labiau kontroliuojame interneto įtaką mūsų gyvenimams, nei įsivaizdavote.
Parengta pagal DailyDot.com
