Vokietijos federalinės tinklų agentūros vadovas Jochenas Homannas BBC žinioms komentavo, kad tokie išmanieji laikrodžiai yra skirti vaikams nuo 5 iki 12 metų amžiaus ir yra klasifikuojami kaip šnipinėjimo įrankiai.
„Naudojantis programėle tėvai gali pasiklausyti savo vaikų, seginčius šiuos laikrodžius, jiems to nežinant. Tai yra neleistina duomenų perdavimo sistema. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, tėvai tokiu būdu galėjo šnipinėti ir mokytojus, kai vaikai būdavo mokykloje“, – teigia J. Homann.
Toks vaikų stebėjimo ar sekimo būdas Vokietijoje yra uždraustas. Atsižvelgiant į galimas saugumo spragas – išmanieji laikrodžiai, turintys SIM korteles ir palaikantys kai kurias telefonijos funkcijas, gali būti valdomi per programėlę, kad skambintų norimais numeriais be vartotojo žinios – toks sprendimas nestebina.
Susirūpinimas dėl vaikų saugumo kyla ne tik Vokietijoje, bet ir kitose šalyse. Norvegijoje šį rudenį vartotojų apsaugos tarnyba paskelbė pranešimą dėl kelių gamintojų išmaniųjų laikrodžių kaip keliančių pavojų vaikų saugumui ir privatumui.
Tėvai, perkantys „Gator 2“, „Tinitell“, „Viksfjord“ ir „Xplora“ išmaniuosius laikrodžius, yra raginami atsižvelgti į akivaizdžias saugumo spragas: įrenginiai neturi galimybės ištrinti surinktus duomenis ir vartotojų paskyras, gamintojai nėra aiškiai apibrėžę, ar renkami duomenys nebus naudojami rinkodaros tikslais, taip pat nėra aišku, kur šie duomenys yra saugojami ir kaip perduodami.
„Išmanieji įrenginiai kaupia itin didelius kiekius asmeninės vartotojų informacijos, ir, jei šių įrenginių valdymas gali būti perimtas trečiųjų asmenų ar sistemų, kyla grėsmė duomenų saugumui. Net jei išmanusis laikrodis yra sinchronizuojamas su apsaugotu išmaniuoju telefonu, nėra jokios garantijos, kad prie jo negali prisijungti pašalinis įrenginys“, – komentuoja saugumo sprendimų platintojos „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.
Norvegijoje atliktas išmaniųjų laikrodžių tyrimas atskleidė, kad kai kurie įrenginiai gali siųsti nešifruojamus duomenis apie vaikų buvimo vietą į Kinijos serverius. Kam būtų naudinga tokia informacija, sunku numanyti. Tuo tarpu Vokietijoje po vaikiškų išmaniųjų laikrodžių uždraudimo savo eilės gali sulaukti ir prie interneto besijungiantys žaislai, kaip „My Friend Cayla“, renkantys privačius duomenis apie vaikus.
Ramina, kad lietuviški laikrodžiai – saugūs
Lietuvoje oficialiai prekiaujama išmaniuoju laikrodžiu vaikams „Gudrutis“. Susisiekus su jo kūrėjais „Promo vero“, įmonės direktorius Paulius Sirevičius užtirkrino, kad Lietuvoje platinami „Gudručio“ laikrodžiai su šiuo skandalu nesusiję ir saugumo skylių neturi.
„Norvegų minimi modeliai naudoja viešai prieinamą programinės įrangos branduolį. Tuo tarpu „Gudručio“ programinė įranga adaptuota pagal individualius reikalavimus“, – pasakoja P. Sirevičius. Pasak jo, saugumo Lietuvoje platinamam produktui suteikia ir tai, kad visa serverinė įranga stovi čia, Lietuvoje. Dėl duomenų perėmimo nerimauti, „Gudručio“ kūrėjų teigimu, taip pat neverta – duomenys yra užšifruoti, o ir pats prisijungimas yra pakankamai sudėtingas, tai nėra taip paprasta, kaip, tarkime, prijungti laikrodį prie kompiuterio.
Kalbant apie vaikų privatumą – „Promo Vero“ vadovo teigimu, techninę galimybę pasiklausyti tėvai turi – tai skirta tam, kad įtarus, jog vaikas atsidūrė bėdoje, galima būtų paskambinti į laikrodį, o šis leistų išgirsti aplinkos, kurioje įrenginys yra, garsus. „Bet visos šios funkcijos yra mūsų, kaip kūrėjų, pilnai kontroliuojamos, ir priėmus sprendimą, jas galima lengvai išjungti. Beje, norėtume atkreipti dėmesį, kad „Gudrutis“ neturi įrašinėjimo funkcijos“. – teigia P.Sirevičius.
Panašiai kalba ir „Gudručio“ laikrodžiais prekaijanti „Telia“. „Visai „Telia“ parduodamai įrangai keliame aukščiausius saugumo reikalavimus, todėl ir Lietuvos bendrovės užsakymu pagaminti išmanieji laikrodžiai „Gudrutis“ pagal mums pateiktą tiekėjo informaciją atitinka šiuos standartus“, – teigia „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis. – „Iš principo, šie įrenginiai veikia kaip ir bet kuris išmanusis ar mobilusis telefonas, todėl jų techninės savybės, funkcionalumas ir saugumo lygis yra panašūs. Bet kokiu atveju, jei paaiškėtų, kad jei koks įrenginys nėra saugus, mes nedelsdami sustabdytume jų prekybą.“
Pasak „Telios“ atstovo, kitas dalykas yra vaikams skirtuose išmaniuosiuose laikrodžiuose esanti nuotolinio pasiklausymo galimybė. „Kadangi šie įrenginiai yra pirmiausiai skirti mažamečiams vaikams, kurie dar per jauni turėti išmanųjį telefoną, ši funkcija tėvams visų pirma reikalinga vaikų saugumui užtikrinti. Todėl ir šiuo atveju turime amžinąją dilemą – saugumas ar privatumas? Kai kuriose šalyse ši pasiklausymo galimybė yra traktuojama kaip neteisėtas informacijos rinkimas, Lietuvoje galiojantys teisės aktai to nedraudžia. Jei įstatymai pasikeistų, mes besąlygiškai juos vykdytume“, – nurodo A. Stasiulaitis.
