„Viso to nebūtų, jeigu ne viena lietinga popietė Gedimino prospekte“, – bandydamas įveikti daugybės kompiuterių keliamą triukšmą pasakojo 27 metų Arminas Gužauskas, stovėdamas pirmojoje lietuviškoje kriptovaliutų kasykloje.
Bandydamas pasislėpti nuo lietaus vyras užsuko į kavinę ir sutiko seną draugą, su kuriuo buvo nesimatę gal penketą metų.
„Netikėtai susitikome, pradėjome kalbėtis apie šį bei tą, o viskas galiausiai baigėsi kriptovaliutų kasyba“, – pasakojo A.Gužauskas.
Reikia daug elektros
Greičiausiai net kompiuteriais ir šiuolaikinėmis technologijomis nepernelyg besidomintys žmonės girdėjo apie kriptovaliutas. Ar bent apie žinomiausią iš jų – bitkoiną.
Kone kas dieną galima išgirsti naujienų apie pasakišką jų kursų pakilimą ir dramatiškus svyravimus, tačiau paaiškinti, kas tai yra ir kaip veikia, vis dėlto sugeba ne visi.
„Kriptovaliuta – tai skaitmeninė ir niekieno nekontroliuojama valiuta. O atsirado ji, galima sakyti, iš tūkstantmečio kartos atstovų nepasitenkinimo tradiciniais bankais, kurių paslaugų modelis yra labai jau nepaslankus šiems greitiems ir mobiliems laikams.
Todėl ir buvo sukurtos skaitmeninės valiutos, kurių veikimas pagrįstas pačiais vartotojais“, – aiškino A.Gužauskas.
O kriptovaliutų kasyba – tai algoritmų (lygčių, kompiuterinių užduočių) vykdymas. Tai galima daryti ir visiškai paprastu kompiuteriu savo namuose, bet tokiu atveju valiutos būtų iškasama labai nedaug, o sąnaudos (daugiausia – elektros) būtų nemenkos.
Todėl pasaulyje kuriamos specialios kriptovaliutų kasimo fermos – duomenų centrai, kuriems elektra tiekiama palankiomis sąlygomis, todėl galima pastatyti iškart daug kompiuterių.
Triukšmas kaip gamykloje
Norint padidinti kriptovaliutų kasybos efektyvumą, modifikuojami ir patys kompiuteriai.
Naudojamas ne kompiuterio procesorius, bet jo grafinė plokštė.
Tradiciniame kompiuteryje tokia būna tik viena, o virtualių valiutų kasybai pritaikytuose pirmosios Lietuvos fermos kompiuteriuose tokių įrengiama net 13.
Dėl to ir kyla toks ūžesys, kad duomenų centre sunkoka susišnekėti: viena galinga vaizdo plokštė turi du ventiliatorius, o kriptokasybai pritaikytame kompiuteryje jų jau dūzgia 26, salėje esančių kompiuterių – dešimtys (ir nuolat daugėja), tad bendras triukšmas tikrai įspūdingas.
Beje, įdomu, kad vaizdo plokščių gamintojai jau reiškia nepasitenkinimą šia veikla, nes kasėjai pastaruoju metu tiesiog išperka visas jas.
Vienas iš gamintojų – „Nvidia“ – net pareiškė pageidavimą, kad vienam pirkėjui nebūtų parduodama daugiau nei 2 vaizdo plokštės.
Fermą įkūrė entuziastai
Lietuviškoji kriptoferma, prisistatanti interneto adresu kriptovaliutos.org ir jau turinti apie 200 klientų, įrengta gamyklos patalpose – buvusiame plaukimo baseine, kuriame ant lentynų sustatyti kompiuteriai dūzgia ir žybsi dvidešimt keturias valandas per parą.
Čia kasami ne bitkoinai, o eteriai. Tai antroji pagal populiarumą kriptovaliuta.
Pasak fermos rinkodaros vadovo 27 metų Pauliaus Aršausko, duomenų centras atsirado pirmiausia kaip vieta, kurioje kriptovaliutas kasti galėtų patys jo įkūrėjai. O augant bendruomenei ir norint sumažinti verslo riziką buvo nuspręsta leisti įsitraukti ir visiems norintiems.
Tokio verslo esmė – ne tik vieta, kurioje galima laikyti kasybai naudojamus kompiuterius, bet ir pagalba žengiantiems į kriptovaliutų verslą – net ir visiškiems naujokams.
Kasybai pritaikytas kompiuteris pačių kasėjų žargonu vadinamas „rigu“. Nusipirkti tokį „rigą“ atsieina apie 3,2 tūkst. eurų. Daug? Gal ir nemažai, bet juk jame – 13 galingų vaizdo plokščių. Taip pat siūloma naudotis interneto debesijos sprendimais už 400 eurų per mėnesį.
Verslininkų tvirtinimu, abu šie kriptovaliutų kasybos modeliai atsiperka per 4–5 mėnesius, todėl tiems, kurie čia nusipirko ir pasistatė kompiuterius vos įkūrus centrą (tai nutiko pernai spalį), jau dabar įranga duoda gryną pelną.
Dėl kainos galvos neguldo
Bet daugelis žmonių mano, kad visas kriptovaliutų verslas tėra burbulas ar finansinė piramidė.
„Taip sakantys turbūt pavydi. Bet skaitmeninių valiutų kaina tikrai kis arba stabilizuosis. Niekas negali pasakyti, kokia ji bus. Tačiau pačios kriptovaliutos tikrai išliks“, – įsitikinęs A.Gužauskas.
Tiesa, jis neslėpė, kad ne viskas šiame versle yra švaru: „Egzistuoja daugybė kriptovaliutų rūšių, ir tikrai ne visos yra patikimos.“
Paklaustas, kaip atskirti patikimą nuo nepatikimos, verslininkas pasiūlė tiesiog domėtis rinka ir žiūrėti į skaitmeninių valiutų populiarumą.
Kodėl patys verslininkai užsiima būtent kasyba, o ne pačia kriptovaliutų prekyba?
„Kasybai reikia mažiau laiko ir ji ne tokia rizikinga.
Prekiaujant reikia nuolat stebėti valiutos vertę, ieškoti, kada geriausia ją pirkti ir parduoti. O čia pačiam vartotojui nereikia nieko daryti, už jį viską dirba kompiuteris, pati kriptovaliuta tiesiog kapsi į sąskaitą.
Na, o blogiausiu atveju, jei kriptovaliutų kursai beviltiškai nukris, vartotojui bent liks itin galingas kompiuteris“, – optimistiškai į savo verslo planą žvelgė P.Aršauskas.
Svyravimai spekuliantus gali išvaryti iš proto
Per praėjusius metus didžiuma kriptovaliutų, kuriomis prekiaujama virtualiose biržose, brango tūkstančiais procentų, ypač pagrindinės.
Tačiau šįmet jų kursus ištiko nuosmukis. Pavyzdžiui, bitkoinas pernai gruodį kainavo per 16 tūkst. eurų, o ketvirtadienį – jau tik 9,17 tūkst. eurų.
Šiek tiek kitaip nutiko su eteriu: jo kaina iki neregėtų aukštumų – daugiau nei tūkstančio eurų už vienetą – buvo pašokusi jau šį mėnesį. Tačiau ketvirtadienį eteris buvo vertinamas jau tik 857 eurais.
Trečia pagal paklausą kriptovaliuta – riplis – pernai gruodį kainavo apie 3 eurus, o ketvirtadienį – vos daugiau nei eurą.
Coinmarketcap.com skelbiamų 1491 skaitmeninės valiutos bendra rinkos vertė ketvirtadienį siekė 449 milijardus eurų. Tai gali pasirodyti labai daug, tačiau dar metų pradžioje ji buvo perkopusi ir 700 mlrd. eurų ribą.
Nemažai pasaulio valstybių pradėjo riboti kriptovaliutų naudojimą ir netgi uždraudė jomis prekiauti. Kita vertus, kai kurios šalys jau pačios užsiminė apie ketinimus išleisti savo skaitmenines valiutas ir taip bent šiek tiek kontroliuoti šią rinką.
