Profesorius Laimutis Telksnys – taip, tas pats, kuris 1967-aisiais taip tiksliai nuspėjo išmanųjį telefoną ir internetą – yra puikiai paaiškinęs mūsų sėkmės paslaptį: Lietuvoje yra labai mažai gamtinių resursų, bet labai daug – protinių resursų, ir atėjus laikui, pasirinkome teisingai: investavome į protą.
Kartais į Lietuvos istoriją mėgstu žiūrėti kaip į programinės įrangos versiją. Lietuva 1.0 – tai senovinė, viduramžių ir LDK laikų Lietuva. Lietuva 2.0 – tai 1918-ųjų Lietuva, o dabar mes gyvename Lietuvoje 3.0, išleistoje 1990 kovo vienuoliktąją.
Bet juk nenumaldomai artėja ir nauja versija. Kuri, tikėsimės, nebe taip drastiškai pakeis versijos numerį – bet kurią jau kurs mūsų vaikai.
Niekada nepamiršiu vieno bankininko frazės, kurią, išėjęs iš savo pravestos pamokos vienoje gimnazijoje, ištarė ramiu, atsipalaidavusiu balsu: „Viskas. Dėl Lietuvos ateities aš visiškai ramus. Nauja karti yra nuostabi“.
Iš tiesų, mes auginame nuostabią kartą. Ir visai kitokią, nei mes.
Kiekvieną kartą apstulbstu, kuo domisi dabartiniai darželinukai. Aš pats, būdamas tokio amžiaus domėjausi… tiesą sakant nebeatsimenu kuo, bet turbūt animaciniais filmukais, žaislais ir panašiais dalykais. Dabartinė karta tuo domisi tuo ne ką mažiau, bet jų interesų ratas – nepalyginamai didesnis.
Pavyzdžiui, viena penkiametė išsireikalavo, kad jai aiškiai suformuluočiau tris priežastis, kodėl žmogus negali gyventi Marse. Pasijutau kaip egzamine. Nepakankamai deguonies, per didelė radiacija ir eee… per silpna gravitacija, kuri ilgainiui pakenktų žmogaus organizmui?..
– O kaip ta gravitacija pakenktų?
– Na, išretėtų kaulai, pasidarytų labai trapūs.
– Ir dažnai lūžtų?
– Taip.
Penkiametė dama patenkinta linktelėjo galvą ir grįžo prie savo reikalų. Štai tau ir penkiamečiai, kurie, populiariu įsivaizdavimu, turėtų domėtis tik filmukais ir žaisliukais.
Ir dar – jei jau apie mergaites.
Darosi nepaprastai džiugu, kad pagaliau lytis žmogaus pomėgiuose, interesuose ir lūkesčiuose, nukreiptuose į jį, pagaliau praranda reikšmę. Mergaitėms nedera žaisti su mašinėlėmis ir robotais, jos turėtų žaisti su lėlėmis? Papūskit jūs toms lėlėms į uodegą. Robotams irgi.
Internete klajoja kaip reta taiklus trumputis komiksas.
Pirmajame piešinėlyje berniukas gauna dovanų šiuolaikinį konstruktorių.
– Kas čia?
– Čia konstruktorius!
– O ką jis gali?
– Na, iš jo galima surinkti beribį skaičių visokių dalykų, tada juos galima prijungti prie kompiuterio ir valdyti nuotoliniu būdu!
Antrajame paveikslėlyje mergaitė gauna lėlę.
– Kas čia?
– Lėlė.
– O ką ji gali?
– Na… būti lėle!
O trečiajame paveikslėlyje du vyriškiai stebisi, kodėl tarp inžinierių yra tiek mažai moterų.
Kodėl visa tai miniu? Nes, laimei, tokia padėtis pas mus keičiasi. Atsimenu pirmąją „Robotiadą“ – (vaikų robotikos varžybas), vykusias berods 2012-aisiais. Tada tarp kelių dešimčių dalyvių komandų buvo vos kelios, kuriose buvo po mergaitę – o tarp žiūrovų, mergaičių buvo vienetai.
Ir atsimenu 20016-ųjų olimpiadą, kur mergaičių – net ne pavienių mergaičių, o ištisų mergaičių komandų – buvo gal trečdalis dalyvių, o tarp žiūrovų vyravo normalus 1:1 vaikų lyčių pasiskirstymas.
Ir juk ši karta užaugs.
Tad pirmas dalykas, ko reikia, kad sulauktume kito Lietuvos valstybės šimtmečio – tai netrukdyti jiems augti. Netrukdyti savo baimėmis, savo išankstiniais nusistatymais. Padėti domėtis tuo, kas jiems artima, o ne kas dabar atrodo svarbu mums – juk galų gale šių dienų tyrimai rodo, kad apie 80% ateities profesijų dar net neegzistuoja.
Antrasis dalykas – turime išmokti keistis patys. Ne pasistatyti bloką viskam, kas nauja ir nepažįstama, o išmokti priimti naujoves. Taip, atėjo tie baisūs laikai, kai mokytis teks visą gyvenimą. Ir taip, tai yra įmanoma. Baisu, nekomfortabilu – bet įmanoma.
Na o pabaigai – viena įžvalga. Ne mano. Tiesiog visų sutiktų žmonių, bent kuo susijusių su kosmoso tyrimais, klausinėju: kaip manote, kas bus pirmasis lietuvis, pakilęs į kosmosą, ir kada tai nutiks? Ir net kelis kartus sulaukiau vieno ir to paties atsakymo: būsimi Lietuvos kosmonautai dabar eina į darželį.
Tad laukti liko nebedaug.
Su Lietuvos šimtmečiu! Gražios Jums šventės ir Lietuvos!
Pagarbiai,
Lrytas.lt Mokslo ir Technologijų redaktorius
Adomas Rutkauskas
