Tarp tų patarimų būna įvairių – nuo itin techniškų iki tiek logiškų, kad net ta savo logika absurdiškų. Pavyzdžiui – „tvirtai laikykite telefoną rankose, nes esant slidžioms kelio dangos sąlygoms, didėja tikimybė jį netyčia išmesti iš rankų“. Dievaži, pačiam tai nebūtų į galvą atėję, ar ne?
Iš techniškų pavyzdžių – aiškinimas apie tai, kaip telefonui ilgiau išbuvus šaltam ore ir staiga patekus į šiltą aplinką, jame gali atsirasti kondensato. Na, taip, lyg ir gali (nors kaip ten su visais telefono atsparumą garantuojančiais IP standartais?) – bet kiek kartų jūs realybėje iš šalto žiemos lauko įėję į kokią kavinę ir nusprendę parašyti žinutę draugui ar draugei, su kuriuo čia tarėtės susitikti, kad va, jau atėjau, o kur tu? – pagaudavote save galvojant „ne, dar negalima. Telefonas pirma turi atšilti“?
Ne, jūs tiesiog imdavote ir rašydavote tą žinutę. Ir viskas būdavo gerai. Tad pažiūrėkime į visa tai blaiviu protu – ir dar per septynerių metų prizmę.
Pirmoji patirtis
Nes pats aktyviai išmaniaisiais naudojusi septintus metus. Nors kadangi dėl darbo sąlygų – telefono bandymų, testavimo – dažnai tenka nešiotis du ar net ir tris vienu metu, tai gal sumuojant galima sakyti, kad ir visą dešimtmetį? Gal taip, gal ir ne. Šiuo klausimu tai nėra labai svarbu.
Svarbu yra tai, kad iš penkių turėtų asmeninių išmaniųjų, šalčiu sugadinęs esu du – tad galima sakyti, beveik pusę (nes šeštasis dar nepribaigtas, tad visko dar gali nutikti). O turint tokią imtį, jau galima ir panagrinėti, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko.
Pirmąja šalčio auka tapo mano antrasis išmanusis, „Samsung Galaxy Note“ (pirmasis serijos modelis). Aktyviai naudojausi juo metus, ir štai antrąją žiemą, kai baterija jau buvo gerokai pagyvenusi, vieną vakarą labai nuobodžiavau laukdamas troleibuso stotelėje. Ką daro XXI a. žmogus, kai nuobodžiauja? Teisingai, išsitraukia telefoną.
Šaltis nebuvo labai didelis – daugmaž taip, kaip šiuo metu, apie -15 Celcijaus. Rankos šalo, bet buvo taip nuobodu, kad vis dėlto kentėjau, ir atkakliai skaičiau kažką telefone, kol atvažiavo troleibusas – gal kokias 5-7 minutes.
Troleibusas taip pat nebuvo šildomas, tad nors vos tik išsitraukus telefoną iš kišenės, baterija rodė dar kažkur apie 30%, troleibuse pastebėjau, kad dabar rodo tik 10% ir per mažiau nei minutę nukritus iki 8%, telefonas išsijungė ir nebeįsijungė.
T.y. neįsijungė iki vakaro, kai jau namuose atšilo, ir buvo pilnai įkrautas. Bet nuo to atmintino pasivažinėjimo baterijos talpa jau buvo žymiai sumažėjusi – telefonas ištverdavo vos 3-4 val. Laimei, “Samsung Galaxy Note” šiuo atveju turėjo vieną privalumą – išimamą, tad lengvai pakeičiamą bateriją, tad viski nuostoliai galiausiai susivedė tik naujos baterijos pirkimą.
Antroji patirtis
Trečiuoju mano telefonu tapo LG G2 – puikus aparatas su tais laikais įspūdinga baterija (2000 mAh) ir nebloga fotokamera. Vėl gi – atlaikęs pirmus metus, antraisiais buvo sugadintas labai panašiomis aplinkybėmis.
Tuo metu jau buvau atradęs žaidimą „Ingress“ – tad atradus laisvo laiko, daug bastydavausi lauke, nepaisant oro sąlygų. O jei žaidi „Ingress“, tai telefonas praktiškai visada yra rankoje.
Tąkart aplinkybės buvo kiek ekstremalesnės – temperatūra buvo arti -20 Celcijaus, o aš dar nepagalvojęs išsinešiau telefoną ne kokioje nors vidinėje striukės ar švarko, bet galima sakyti, išorinėje džinsų kišenėje, kurios nedengė jokie viršutiniai rūbai.
Išėjus į lauką su ~80% baterijos, telefonas per mažiau pusvalandį nukrito iki 20%, o tada po kelis procentus pamesdavo kas minutę, kol nukritus iki ~10%, išsijungė ir nebeįsijungė.
Grįžus namo ir atšilus bei pakrovus, nutiko tas pat, kas ir pirmąjį kartą – telefono baterija pasirodė esanti smarkiai degradavusi, ir jos veikimo laikas drastiškai sumažėjo. Bėda ta, kad LG G2 baterijos – nebe išimamos, ir nauja baterija su keitimu sudarė jau ženklią sumą. Tad pasikankinęs dar kažkur pusmetį, galiausiai nusipirkau naują telefoną, „Samsung Galaxy S6”.
Kurio baterija į antrų metų pabaigą taip pat (tik šįkart dėl natūralios senatvės, o ne dėl temperatūrinių ekstremalumų) degradavo, ir šaltuoju metų laiku lauke tverdavo gal tik iki valandos – bet čia jau padėjo išorinė baterija (angl. powerbank), žinoma, saugoma arčiau kūno – tad taip išgyvenau beveik trejus metus.
Kokias galima padaryti išvadas
Ar nutiko taip, kad nuo tada labai stropiai pradėjau saugoti savo išmaniuosius – ir vengiau naudoti juos esant žemai temperatūrai?
Žinoma, ne. Bet padariau dvi išvadas, kurios per paskutinius trejus metus kol kas atrodo teisingos.
Pirma – didžiausias pavojus laukia jau nebenaujų baterijų. Abu telefonai pirmąsias žiemas ištvėrė puikiai, nors naudojausi lauke jais ne ką mažiau.
Antra – kai šalta – tikrai šalta, o ne vyrauja maloni gaivuma iki -10 Celcijaus – tada telefoną nešiojuosi vidinėje kišenėje.
Trečia – nenaudoju specialių telefonų ekranams pritaikytų pirštinių (iš tiesų tai ne specialiai, o tiesiog tingiu užsiimti rimta paieška, bes bet kokių nenoriu, o ieškoti, skaityti įvertinimus ir lyginti, kaip jau minėjau, tingiu) – ir lauke naršau plikomis rankomis tol, kol jau pasidaro tikrai nebekomfortabilu (priklausomai nuo temperatūros, paprastai tai nutinka po 5 – 10 min.).
Ketvirta – jei jūsų telefonas jau pagyvenęs, ypač šaltuoju metų laiku jam gali padėti išorinė baterija. Tik čia svarbu ne tik tos išorinės baterijos talpumas, bet ir paduodamos srovės stipris: labai rekomenduoju nesigundyti pigesnėmis išorinėmis baterijomis, paduodančiomis 1.5 A srovę, o įsigyti brangesnę, bet tiekiančią bent 2A.
Tad apibendrinimą galima būtų daryti tokį: nauji (amžiumi, ne modeliu) telefonai yra atsparesni ekstremalesnėms sąlygoms. Telefonas yra pritaikytas žmogaus kūno komforto riboms. Telefonu reikėtų naudotis pasitelkiant sveiką protą: bijoti išsitraukti telefoną tam, kad parašyti žinutę, pasitikrinti paštą, pasižiūrėti viešojo transporto tvarkaraščius, pasitikrinti maršrutą žemėlapyje kad ir prie -20 nereikia – bet užsimovus telefonui pritaikytas pirštines žiūrėti „Netflix“ ar stumiant laiką klajoti po „Facebook“ juostą važiuojant nešildomu troleibusu nepatarčiau. O kai šalčiau nei kokie -10, geriau telefoną nešiotis arčiau kūno, pridengtą nors vienu papildomu drabužių sluoksniu.
Smagios ir gražios žiemos!
