Kieno geriausi draugai yra deimantai? Nebūtumėte atspėję

Ar žinote, kieno geriausi draugai yra deimantai? Ne, neatspėjote – o ir taip mąstyti yra gana seksistiška – nes iš tiesų deimantai yra geriausi geologų draugai.

Viename iškastame deimante geologai atrado mineralą, kokių dar iki šiol nebuvo radę gamtoje.<br> Nesterio Korolevo, UBC nuotr.
Viename iškastame deimante geologai atrado mineralą, kokių dar iki šiol nebuvo radę gamtoje.<br> Nesterio Korolevo, UBC nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 11, 2018, 12:01 PM, atnaujinta Mar 11, 2018, 8:43 PM

Štai kad ir dabar – viename iškastame deimante geologai atrado mineralą, kokių dar iki šiol nebuvo radę gamtoje.

Mineralas – vadinamas kalcio silikato perovskitu (CaSiO3) buvo rastas įkalintas deimante, iškastame Cullinano kasykloje Pietų Afrikoje – toje pačioje, kurioje 1905 m. buvo iškastas ir didžiausias pasaulio deimantas, kuris, beje, dabar žiba Jungtinės Karalystės karališkosiose regalijose.

Ir naujasis radinys, aprašomas žurnale „Nature“, turi daug užuominų į galvosūkį, kaip veikia vidinė mūsų planetos struktūra.

Nors retai patenkantis į žmonių akis, kalcio silikato perovskitas Žemės gelmėse turėtų būti kaip tik dažnas elementas, o arčiausiai Žemės paviršiaus jis turėtų pasirodyti tektoninių lūžių zonose.

Įdomu tai, kad nors mineralo egzistavimas buvo pagrįstas teoriškai, iki šiol niekas nebuvo radęs nė menkiausio jo pavyzdžio – ką gerokai paaiškina skaičiavimai, kad mineralo zona prasideda nuo 700 kilometrų žemiau Žemės paviršiaus.

„Niekam niekada nepavyko išlaikyti jo stabilaus, Žemės paviršiaus sąlygomis“, – teigia tyrimo bendraautorius, Albertos universiteto Žemės ir Atmosferos mokslų fakulteto profesorius Grahamas Pearsonas. – „Nes vienintelis būdas išlaikyti jį Žemės paviršiaus sąlygomis – laikyti jį tokioje nepažeidžiamoje talpykloje, kaip deimantas.“

Naujajame tyrime G.Pearsonas tyrinėjo miniatiūrinį (vos 3 milimetrų skersmens) deimantą, iškastą minėtoje kasykloje ne didesniame nei vieno kilometro gylyje. Bet nepaisant tokio palyginus mažo radimvietės gylio, tikėtina, kristalas susiformavo būtent 700 km gylyje, veikiamas 240 000 atmosferų slėgio.

Kai deimantas buvo nupoliruotas, gabalėlis kalcio silikato perovskito tapo matomas plika akimi, bet tyrimams vis dėlto prireikė ir Rentgeno spindulių, ir spektroskopinių tyrimų – būtent tai ir patvirtino pirmąjį žmogaus kontaktą su šiuo mineralu.

„Deimantai yra tikrai unikalus būdas pažvelgti į Žemės gelmes“, – sako G.Pearsonas. – „Ir specifinė perovskito kompozicija rodo, kad apatinėje Žemės mantijoje persimaišo iš vandenyninė Žemės pluta. Tai – fundamentalus įrodymas, kas nutinka okeaninėms tektoninėms plokštėms, kai jos panyra į Žemės gelmes“.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?