Britas mokslininkas buvo žinomas savo juodųjų skylių tyrimais, taip pat garsėjo kaip populiarių mokslinių knygų autorius, tarp kurių žinomiausia – „Trumpa laiko istorija“ (angl. „A Brief History of Time“).
Mokslininkas garsėjo ne tik savo žiniomis, bet ir geru humoro jausmu, taip pat ekscentriškais pareiškimais. Vienas paskutinių įsimintinesnių juo juokelių – kelionių į praeitį galimybės paneigimas, kai 2009 m. S.Hawkingas pirmiausia surengė vakarėlį, o tik paskui „išsiuntė laiko keliautojams kvietimus atvykti į vakarėlį“.
„Niekas nepasirodė, vakarėlyje buvau vienas“, – ironizavo mokslininkas.
S.Hawkingas gimė 1942 m. sausio 8 d. Oksforde, Anglijoje. 1963-iaisiais, mokslininkui sulaukus dvidešimt trejų, jam buvo diagnozuota amiotropinė lateralinė sklerozė ir mokslininkai pareiškė, kad jam gyventi liko vos pora metų. Vis dėlto, net ir praradęs galimybę judėti ir net kalbėti, S.Howkingas su šia liga nugyveno dar 55 metus ir tapo garsiausiu amžių sandūros fiziku. Beje, liga nė kiek nesutrukdė jam patirti ir nesvarumą – 2007 m. mokslininkas tai išbandė specialiai pritaikytame „Boeing“ lėktuve.
„Manęs gana dažnai klausia: „Kaip jaučiatės sirgdamas ALS?“ – kartą rašė jis. – Atsakymas – jaučiu nedaug.“
„Stengiuosi gyventi įprastą gyvenimą, kiek tai įmanoma, ir negalvoti apie savo būklę arba gailėtis dalykų, kurių dėl jos negaliu daryti, o jų nėra labai daug“, – pridūrė mokslininkas.
Žymiausios S.Hawkingo knygos – „Trumpa laiko istorija” („A Brief History of Time“, 1988), „Visata riešuto kevale” („Universe in a Nutshell“, 2001) ir „Didysis projektas” („The Great Design”, 2010). Kartu su dukra Lucy rašė ir mokslo populiarinimo knygas vaikams: „Džordžas ir visatos paslaptys“ („George’s Secret Key to the Universe“, 2007), „Džordžas – Visatos lobių ieškotojas“ („George’s Cosmic Treasure Hunt“, 2009) ir kitas.
Mokslininkas už savo darbus buvo apdovanotas įvairiose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje; jo vardu yra pavadinti įvairūs pastatai ir įstaigos – tokios kaip Stepheno Hawkingo mokslo muziejus Salvadore ar Stepheno Hawkingo centras Kanadoje.
Britas augino ir naująją mokslininkų kartą – buvo 39 sėkmingų doktorantų vadovas.
2015 m. mokslininkas padėjo įsteigti projektą „Breakthrough Initiatives“, kurio tikslas – nežemiškojo proto paieška. Praėjusiais metais buvo paskelbta ir apie kosminio nanolaivo kūrimo darbus – laivo, kuriuo tikimais pasiekti artimiausią mums žvaigždę, Kentauro Alfą.
S.Hawkingas buvo vedęs du kartus – abu kartus jau sirgdamas – ir užaugino tris vaikus.
Jo vaikai, Lucy, Robertas ir Timas, sakė: „Mes labai sielvartaujame, kad mūsų mylimas tėvas šiandien mirė. Jis buvo puikus mokslininkas ir nepaprastas žmogus, kurio darbas ir palikimas gyvens daugelį metų.“
S.Hawkingo šeima pranešė, kad jis mirė ramiai savo namuose netoli Kembridžo universiteto.
S.Hawkingas gimė Oksforde, Frenko ir Izabelės Hokingų šeimoje. Turėjo dvi seseris Filipą ir Mariją bei įvaikintą brolį Edvardą. Po Stepheno gimimo, bėgdami nuo vokiečių bombardavimų, jo tėvai persikėlė gyventi į Londoną.
Oksfordo universitete S.Hawkingas pradėjo matematikos studijas, tačiau jų nebaigė, pasirinko fiziką ir ją baigė.
1959 m. Oksfordo universitete jis pradėjo dėstyti gamtos mokslų kursą.
Dėstė Kembridžo universitete.
1974 m. išrinktas į JK Karališkąją bendriją, tapo jauniausiu jos nariu. Profesorius pelnė daugybę vardų ir apdovanojimų, vienas paskutinių – JAV prezidento skirtas Laisvės medalis.
1988 m. išleista pirmoji jo mokslo populiarinimo knyga „Trumpa laiko istorija“, kuri parduota didesniu nei10 milijonų egzempliorių tiražu.
S.Hawkingo gyvenimo istorija buvo 2014 m. sukurto filmo „Visko teorija“ („Theory of Everything“) tema.
S.Hawkingo pagrindiniai tyrimai apėmė teorinę kosmologiją bei kvantinę fiziką, daugiausia juodąsias bedugnes.
S.Hawkingas tikėjo Marso kolonizacija, teigdamas, kad Žemė „tampa mums per ankšta“ ir netrukus bus nepajėgi palaikyti žmogaus gyvybę.
Mokslininkas gimė 1942 metų sausio 8-ąją – praėjus lygiai 300 metų po šiuolaikinio mokslo tėvo Galileo Galilei mirties – ir visada tikėjo, kad mokslas yra jo pašaukimas.
„Mano tikslas yra labai paprastas: iki galo suprasti visatą. Suprasti, kodėl ji yra tokia, kokia yra ir kodėl ji išvis egzistuoja, – yra pasakęs mokslininkas. – Bet visatos nebūtų, jei joje nebūtų žmonių, kuriuos mylime.“
