Šis tyrimas, kuriame buvo nagrinėjami praeityje buvę klimato pasikeitimai, buvo paskelbtas „Nature Ecology & Evolution” žurnale. Kad toks fenomenas vyko, mokslininkai sužinojo iš archeologinės vietovės Star Carr Šiaurės Jorkšyre, Anglijoje, gautų duomenų. Kaip to meto žmonės tvarkėsi su tokiomis klimato sąlygomis, gali būti didelė pagalba šiais laikais, kai klimato kaita nėra naujiena.
Paleoklimatologai – mokslininkai, studijuojantys praeities klimatą – žino, kad anksčiau Žemėje vyravęs oras nebuvo toks stabilus, koks yra dabar. Anksčiau tokios sunkios oro sąlygos reikšdavo gyvenimą arba mirtį, nes, kad išgyventų, žmonės dažniausiai turėdavo persikelti į kitas vietoves.
Vienas labai gerai išanalizuotas įvykis nutiko prieš 8 200 metų – staigus atšalimas, kuris tęsėsi daugiau nei 100 metų ir buvo užfiksuotas Grenlandijos ledo branduoliuose bei įvairiose Europoje rastose fosilijose. Atšalimas įvyko, kai po paskutinio ledynmečio šalia Šiaurės Amerikos buvęs ledo sluoksnis ištirpo ir paleido šalto vandens srovę į Atlanto vandenyną – o ši sutrikdė sroves, nešančias šiltą orą į Vakarų Europą. Tai baigėsi didelio masto populiacijos sumažėjimu Šiaurės Britanijoje ir dideliu kultūriniu pasikeitimu pietų Europoje.
Studijuodami Star Carr archeologinę vietovę, mokslininkai išsiaiškino, kad du įvykiai – vienas buvęs prieš daugiau nei 9 000, o kitas prieš 11 000 metų – privertė oro temperatūrą nukristi pirmą kartą 10 laipsnių Celsijaus, o kitą kartą – 4 laipsniais Celsijaus.
„Star Carr gyventojai buvo vieni iš ankstyviausių žmonių, kolonizavusių Angliją po paskutinio ledynmečio. Jie buvo gana atsparūs klimato nepastovumui ir išlaikydavo stabilią visuomenę nepaisant aplinkos spaudimo“, – teigė geografijos profesorius Karališkame Holovėjaus koledže ir tyrimo autorius Ianas Candy.
Mokslininkas teigia, kad tyrimo rezultatai keičia jų mąstymą apie priešistorinių bendruomenių ir klimato kaitos sąveiką. Staigūs klimato pasikeitimai, matomi Star Carr, yra labai reikšmingi – galbūt net labiau reikšmingi už atšalimą prieš 8 200 metų. Ir nepaisant to, mokslininkai mano, kad Star Carr vietovėje gyvenę žmonės buvo tokiems dalykams atsparūs. Mokslininkų nuomone, šie medžiotojai ir rinkėjai žinojo kaip naudoti gamtos duodamus išteklius.
Klimato pasikeitimas sumažino tiek žiemos, tiek vasaros temperatūras. Taip pat paveikė pačias vietoves, o tai sustabdė priešistorinių žmonių plėtrą miškuose, nuo kurios jie tiesiogiai priklausė.
Per pirmąjį klimato pasikeitimą vietovė buvo apgyvendinta gan retai. Mokslininkai negali nustatyti ar taip buvo dėl nepastovaus klimato. Tačiau per antrąjį pasikeitimą Star Carr jau buvo namai dideliam kiekiui medžiotojų ir rinkėjų, kurie dėl klimato kaitos nekeitė savo gyvenimo būdo ir nepaliko vietovės, kurioje gyvena. Mokslininkų nuomone, taip buvo dėl to, kad raudonieji elniai, kurie suteikė tų laikų gyventojams odą, mėsą ir kitus reikalingus produktus, nebuvo paveikti pasikeitusio klimato ir senųjų laikų žmonės toliau galėjo juos medžioti ir apsirūpinti.
Kodėl būtent Star Carr?
Star Carr atradimų lobynu mokslininkams iš viso pasaulio tapo 1940 metais. Ši vietovė šalia buvusio ežero baseino turi seniausius žinomus įrodymus apie dailidės darbą Europoje. Čia taip pat yra randami tokie reti artefaktai, kaip iš raudonųjų elnių ragų padaryti galvos apdangalai ir kaukės.
Durpės žemėje padėjo išsaugoti artefaktus, bet kylant gruntinio vandens lygiui, jų būklė blogėjo ir mokslininkai, įvertinę padarytą žalą, skubėjo juos atitaisyti, kol jie dar visiškai nebuvo prarasti.
Tyrėjams galvos apdangalai su ragais yra labiausiai intriguojantys. Šie aksesuarai buvo saugomi negiliuose vandenyse tiek pasikeitus klimatui, tiek po to. Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kam šie apdangalai buvo naudojami, tačiau pasitelkiant etnografinius duomenis, galima manyti, kad juos nešiojo šamanai – kaip savo kostiumų dalį.
Mokslininkai sudarė detalius įrašus, kas yra įvykę Star Carr ir taip nustatė klimato pasikeitimo detales. Ežero nuosėdos, fosilizuoti augalai ir gyvūnai, radionuklidų matavimas, pelenai nuo ugnikalnių išsiveržimų ir kiri archeologiniai duomenys leido mokslininkams suderinti klimato duomenis su žmonių veikla vietovėje.
Klimato kaita tada ir dabar
Prie klimato katos prisitaikę mūsų protėviai, kurie galėjo susitvarkyti su ekstremaliomis situacijos, skamba įdomiai – tačiau yra daug faktorių, kuriuos mes turime apgalvoti, žiūrėdami į savo besikeičiantį pasaulį.
„Šių priešistorinių gyventojų populiacija, palyginus su dabartine populiacija, buvo labai maža. Mūsų dabartinis gyventojų skaičius daug labiau spaudžia resursus, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas Žemėje. Daug šių resursų bus paveikti ateityje pasikeisiančio klimato. Star Carr gyventojų kasdienybė buvo nepastovus klimatas, tuo tarpu mūsų moderni visuomenė išgyveno jau šimtmečius, o gal net tūkstantmečius be jokio staigaus klimato pakitimo“, – teigia I.Candy,
Ohajo universiteto istorijos profesorius Samas White'as, kuris yra rašęs apie aplinkos ir klimato istoriją, tačiau nėra susijęs su minimu tyrimu, teigė, kad klimato pasikeitimas dabar įtakotų daugybę mūsų gyvenimo aspektų.
„Dabar būtų daug daugiau pavojuje esančių žmonių - ir daug daugiau pažeidžiamumo: pastatai ir miestai būtų pavojuje dėl galimai pakilsiančio jūros lygio, agrikultūra, kuriai netinka šiltesnis oras ir didesnė sausra, įvairios ligos, prarasta biologinė įvairovė ir ekosistemos sfera. Žinoma, smagu girdėti istoriją apie žmonių prisitaikymą ir atsparumą – o ne tik krizes – tačiau mes vistiek turime būti budrūs bet kokiu atveju“, – teigia S.White.
Oregono universiteto profesorius Mark Carey teigė, kad reikia koncentruotis į faktą, kad tarp visuomenės pasikeitimo ir klimato pasikeitimo sąveika yra komplikuota, nes visuomenės pasikeitimai ne visada yra susiję su klimato kaita.
„Climate History Network“ įkūrėjas ir gamtos istorijos profesorius Dagomaras Degrootas yra vienas iš tyrėjų, radusių įrodymų dėl atsparumų klimato pasikeitimui. Jis teigia, kad sunku žinoti, kaip tiklsiai Star Carr žmonės taip sėkmingai išgyveno klimato pasikeitimą. Jo nuomone, labai retai klimatas tiesmukiškai nulemdavo žmonijos istorijos eigą – tačiau jis mano, kad atliktas tyrimas tikrai turi didelę reikšmę mūsų atropogeniniam klimato atšilimui suprasti.
Nors klimato kaita tikrai turės įtakos mūsų ateičiai, žmonija yra prisitaikanti ir gebanti rasti išeitis iš sunkių padėčių. „Ar mes galime parodyti tokį patį atsparumą ekstremalioms oro sąlygoms, dar bus išbandyta“, – tegia I.Candy.
