Dirbtinio intelekto proveržis Lietuvoje – jau netrukus: taip kviesime ir greitąją

Dirbtinis intelekto pritaikymas skverbiasi į įvairias sritis – tame tarpe ir pagalbos tarnybas. Šiais metais balandžio 25–27 dienomis vykusioje Europos skubios pagalbos numerio asociacijos organizuotoje konferencijoje bene pirmą kartą dirbtinio intelekto (DI) panaudojimui pagalbos tarnybų veikloje buvo skirta atskira sesija. DI panaudojimo pagalbos tarnybų veikloje galimybėmis pasidalino Microsoft, Google, IBM kompanijų, vystančių DI platformas, atstovai. Apie tai Lrytas.lt kalbasi su renginyje besilankiusiu Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotoju Tadu Maroščiku.

 Bendrasis pagalbos centras domisi DI panaudojimo galimybėmis – manoma, kad per artimiausius 1-3 metus galima tikėtis tam tikrų bandomųjų projektų.<br> 123RF iliustr.
 Bendrasis pagalbos centras domisi DI panaudojimo galimybėmis – manoma, kad per artimiausius 1-3 metus galima tikėtis tam tikrų bandomųjų projektų.<br> 123RF iliustr.
 T.Maroščikas: Žmogus-dispečeris pagalbos skambučių centruose dar ilgai bus pagrindinis sprendimų priėmėjas ir reagavimo iniciatorius, todėl per artimiausius dešimtmečius DI matau kaip pagalbininką, bet ne kaip DI-dispečerį.<br> Justino Stacevičiaus nuotr.
 T.Maroščikas: Žmogus-dispečeris pagalbos skambučių centruose dar ilgai bus pagrindinis sprendimų priėmėjas ir reagavimo iniciatorius, todėl per artimiausius dešimtmečius DI matau kaip pagalbininką, bet ne kaip DI-dispečerį.<br> Justino Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-05-04 21:25

– Kuo pagalbos tarnyboms gali būti naudingas DI? Ir kokios yra jo panaudojimo ribos?

– Jau šiandien DI platformos yra naudojamos analizuojant didelius kiekius vaizdo, garso, teksto medžiagos ir joje nustatant tam tikrus požymius. Pvz., DI gali atpažinti ieškomą asmenį, pavogtą automobilį ar ketinimą panaudoti ginklą nuotraukoje, vaizdo įraše ar net tiesiogiai transliuojamame vaizdo sraute. Apdorodamos telefoninius pokalbius realiu laiku, DI mašinos gali aptikti tam tikros ligos požymius paciento balse ar kvėpavime – ir apie tai įspėti medicinos konsultantą. Taigi, pagalbos tarnyboms DI gali būti naudingas perspėjant apie įvairias rizikas, kurių dėl informacijos kiekio ar sunkiai aptinkamų savybių žmogus paprasčiausiai negali apdoroti ar atpažinti. DI pagalbos tarnyboms leistų anksčiau, greičiau ir tiksliau reaguoti į įvairias situacijas, todėl galėtų būti išgelbėta daugiau gyvybių, užkardyta daugiau nusikaltimų ir kitų incidentų arba sušvelnintos jau įvykusių pasekmės.

Bendrojo pagalbos centro veikloje būtų naudinga turėti DI pagalbininką, analizuojantį telefoninį pokalbį realiu laiku ir atpažįstantį galimai melagingą pranešimą – pavyzdžiui, apie padėtą sprogmenį oro uoste ar prekybos centre.

Kalbant apie DI panaudojimo ribas, yra aktualus ir šiuo metu plačiai diskutuojamas etikos klausimas. Svarbu užtikrinti, kad protingos mašinos nebūtų naudojamos piktavališkiems tikslams – asmens duomenų neteisėtam naudojimui, visuotiniam sekimui, kitoms manipuliacijoms.

– Ar pasaulyje kur nors pagalbos tarnybų veikloje jau naudojamas DI?

– Danų startuolis „Corti.ai“ konferencijoje pristatė DI paremtą elektroninį asistentą, kuris realiu laiku analizuoja greitosios pagalbos operatoriaus ir pagalbą kviečiančio asmens pokalbį telefonu ir pagal skambinančiojo balso tono, kvėpavimo požymius bei kitus metaduomenis atpažįsta staigaus širdies sustojimo simptomus – ir apie tai perspėja medicinos dispečerį bei teikia jam rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų. Šis DI asistentas taip pat ir mokosi ir tobulėja lygindamas ankstesnius įrašus ir jų požymius, todėl jo patikimumas laikui bėgant didėja. „Corti.ai“ nuo 2016 metų vykdo pilotinį projektą su Kopenhagos greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Kai kuriose šalyse (pvz., Pietų Afrikoje, JAV) pagalbos skambučių centruose įdiegtos informacinės platformos yra susietos su anksčiau minėtų kompanijų DI varikliais, kurie dažniausiai naudojami apdorojant vaizdus ir vaizdo įrašus.

– Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria DI diegimas į pagalbos tarnybų ūkius?

– Konferencijoje buvo įvardinta, kad bene pagrindinė kliūtis yra suvokimo apie DI panaudojimo galimybes trūkumas – taip pat pasenusios informacinės platformos, kurias yra sudėtinga ir brangu integruoti su DI varikliais.

– Kada DI sprendimai pagalbos tarnybose bus pradėtos naudoti Lietuvoje?

– Bendrasis pagalbos centras domisi DI panaudojimo galimybėmis – todėl, manau, kad per artimiausius 1-3 metus galima tikėtis tam tikrų bandomųjų projektų.

Nors šiandien dar sudėtinga pasakyti, kada DI pagalbos tarnybų veikloje bus naudojamas, tačiau, kad tikrai bus naudojamas, abejonių nekyla.

– Ar įmanoma, kad DI pagalbos tarnybose kada nors pakeis žmogų-dispečerį?

– Žmogus-dispečeris pagalbos skambučių centruose dar ilgai bus pagrindinis sprendimų priėmėjas ir reagavimo iniciatorius, todėl per artimiausius dešimtmečius DI matau kaip pagalbininką, bet ne kaip DI-dispečerį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.