Kai išgirstame sąvoką internetas, dažniausiai kalbame apie „paviršinį“ internetą, kur visos svetainės yra pasiekiamos mums įprastomis ir gerai žinomomis naršyklėmis bei paieškos varikliais: „Google“, „Bing“, „Yahoo“ ir kt. Čia puslapiai yra indeksuojami, mūsų naršymo istorijos yra išsaugomos, renkamos ir dažniausiai, didžiosios interneto įmonės žino apie mūsų veiklą. Tačiau giliau slypi daug sudėtingesni dalykai.
Giliojo interneto (angl. deepnet) minėti paieškos varikiai jau nepasieks – norint čia panerti, jau prireiks specialių adresų ar prisijungimų, kurie nuvestų ten, kur norime. Na, o giliojo interneto dalis – tamsusis internetas (angl. darknet) jau kalba pats už save: čia reikia ne tik specialių adresų, bet ir specialių priemonių.
„Tamsusis internetas yra giliojo interneto dalis, kuri yra ne tik neindeksuojama, bet taip pat reikia specialių priemonių ten patekti, pavyzdžiui, naudojantis specialiais proxy tuneliais ar autorizavimo protokolais“, – pasakoja kibernetinio saugumo specialistas Mantas Sasnauskas.
Reikėtų paminėti, kad būtent tamsusis internetas yra asocijuojamas su nelegalia veikla: narkotikų prekyba, pornografija, nelegaliais lošimais ir t.t.
„Tor“ – patogiausias nelegalios veiklos įrankis
„Tor“ tinklas buvo sukurtas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) laivyno tam, kad jų tarpusavio komunikacijos būtų paverstos anonimiškomis, o priešas negalėtų jų pertraukti. Būtent anonimiškas informacijos siuntimas ir gavimas yra pagrindinė šios technologijos funkcija.
Po kurio laiko atsirado ir kitų entuziastų, kurie šią sistemą dalinai perėmė ir ėmė plėtoti – o neilgai trukus šios sistemos kuriamu anonimiškumu susidomėjo įvairios nusikalstamos grupuotės, prekiautojai ginklais ir narkotikais.
„Anonimiškumo principas turi dvi ašis – blogą ir gerą. Norint išlaikyti maksimalų sistemos anonimiškumą, viskas turi būti anonimiška, taigi, pasireiškia žmonių gerosios ir blogosios savybės. Kol kas nėra įmanoma sukurti tokios sistemos, kuri būtų anonimiška, ir joje nevyktų nelegali veikla – tokia žmogaus prigimtis“, – teigia M.Sasnauskas.
Žinoma, anonimiška sistema turi ir gerų tikslų. Pavyzdžiui, žmonės, žinantys apie kokios nors organizacijos nešvarią veiklą arba korumpuotus vadovus ir pareigūnus, gali pranešti apie tai anonimiškai. Taip pat svarbu paminėti, kad tamsusis internetas leidžia apeiti cenzūrą tiems, kurie gyvena cenzūruojamoje šalyje.
Nors tokios programos veikimas atrodo sudėtingas, tačiau jos pačios logotipas nusako jos veikimo principą. „Tor“ sistema yra sukurta svogūno principu – informacijos srautas turi pereiti daugybę sluoksnių, o svogūnas juk taip pat sluoksniuotas. Šie duomenys pasiekia kitus „Tor“ savanorių kompiuterius, tačiau visi signalai, einantys į serverį ir į kitų savanorių kompiuterius, yra užkoduoti. Kiekvienas kompiuteris žino tik apie signalą, tačiau nežino, iš kur jis ateina.
„Kiekvienas, turintis kompiuterį ar net mikrokompiuterį, gali susikurti vadinamą „exit node“ (liet. „išėjimo mazgas), kas yra tarsi maršrutizatoriaus principu veikiantis proxy serveris, per kurį iš vieno į kitą keliauja užklausos ir atsakymai – arba tiesiog interneto srautas“, – pasakoja saugumo specialistas.
Galimybė pasisamdyti žudiką – reali?
Gandai, kad tamsiajame internete galima įsigyti narkotikų, rasti nelegalios pornografijos, pasisamdyti žudiką yra tiesa – tačiau kyla klausimas, kiek tai lengva?
„Kiek reali yra galimybė pasisamdyti žudiką, atsakyti negali, bet, mano manymu, dauguma tokių skelbimų yra netikri ar netgi specialiųjų tarnybų paruošti „kabliukai“, skirti privilioti į nusikaltimus linkusius žmones. Tuo tarpu narkotikų, ginklų, padirbtų dokumentų, vaikų pornografijos prekybos yra tikros,“ – teigia M.Sasnauskas.
Tamsusis internetas yra vieta, kur veikia sukčiauti linkę asmenys, todėl tikėtina, kad užsisakius vieną ar kitą paslaugą, klientas gali prarasti savo pinigus, o prekės negauti.
„Daugumos valstybių teisėsaugos ir žvalgybos organizacijos stebi įvairius tamsiajame internete esančius skelbimus, kur neva galima įsigyti įvairių neteisėtų paslaugų bei objektų, atlieka rizikų vertinimus ir imasi atitinkamų prevencinių veiksmų. Kiekviena informacija, gauta apie galimas nusikalstamas veikas tamsiajame internete, susijusi su Lietuva, yra tikrinama, o esant pagrindams ir būtinumui ir tiriama“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkas Vytautas Tuinyla.
Veikla be pėdsakų
Turbūt įdomiausias tamsiojo interneto veiklos aspektas yra tas, kad į jį įėjus, panaršius, galbūt kažką užsisakius bei palikus svetainę – lankytojo pėdsakų neliks. Žinoma, tai skamba neįtikėtinai, todėl daugeliui kyla klausimas ar iš tikrųjų taip yra?
„Iš dalies pėdsakų lieka. Kiekvieno tamsiajame internete besilankančio žmogaus niekas neseka, tačiau gerus specialistus ir daug resursų bei patirties turinčios valstybinės tarnybos – tokios kaip Nacionalinio saugumo agentūra (JAV), Vyriausybės komunikacijos būstinė (Jungtinė Karalystė) ir t.t. – turi nemažų galimybių anksčiau ar vėliau susekti juos dominančius žmones“, – teigia M.Sasnauskas.
Be to, norint išlikti tikrai anonimišku, neužtenka naudotis programa, kuri šį anonimiškumą suteikia: tam reikia papildomų išteklių – specialios operacinės sistemos, kuri perkrovus kompiuterį viską ištrina.
„Tamsiojo interneto veikimo principai leidžia asmenims susidaryti įspūdį, kad jie gali saugiai komunikuoti nusikalstamais tikslais, išvengiant teisėsaugos ar žvalgybos institucijų kontrolės. Kaip matome, neretai šiomis galimybėmis pasinaudoja sukčiai, skelbiantys neva parduodantys narkotikus internete. Labai svarbu suprasti, kad prekyba narkotikais – tai yra organizuotas nusikalstamas verslas, kuriam užkardyti ir tirti atliekamas visas kompleksas įvairių specialių informacijos rinkimo, kriminalinės žvalgybos ar baudžiamojo proceso veiksmų, bendradarbiaujant su viešojo ir privataus sektoriaus užsienio valstybių partneriais, kas neretai baigiasi sėkmingomis operacijomis sulaikant tokioje veikloje dalyvaujančius asmenis“, – teigia V.Tuinyla.
Lietuvoje nelegalia veikla užsiimantiems asmenims tamsusis internetas taip pat nėra naujiena. Kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininko teigimu, atvejų, kai buvo užfiksuota, kad lietuviai nelegaliai veikla užsiima tamsiajame internete, yra ne vienas.
Paskutinis žymiausias įvykis buvo plastikos chirurgijos klinikos „Grožio chirurgija“ atvejis 2017 metais, kai programišiai iš grožio klinikos pavogė klientų duomenis: vardus, pavardes, asmens kodus, prieš ir po operacijos darytas nuotraukas.
„Duomenys vėliau išpirkai buvo patalpinti tamsiajame internete „Tor“ tinkle“, – prisimena V.Tuinyla. Asmenys, įvykdę šią duomenų vagystę, buvo sulaikyti ir jiems paskirtos atitinkamos bausmės.
