Senosios, 1971 metais pradėtos naudoti „Rapier“ raketų paleidimo sistemos tebuvo viso labo priekaba. Savo laiku buvo naujoviškas pasiūlymas, nes ją buvo galima prikabinti praktiškai prie bet kurio automobilio, nugabenančio iki paskirties vietos. Priekaba turėjo sumontuotą radarą, aptinkantį priešus ir raketas numušančios priešus.
Kompaktiška gynybos sistema laiku bėgant susidūrė su natūraliais apribojimais, trukdžiusiais plėsti jos galimybes. Be to, toks priekabos tipo variantas smarkiai ribojo pravažumą, jau nekalbant apie judėjimo greitį bekelėmis.
Naujoji sistema patalpinta ant didelio pravažaus sunkvežimio, o radaro bei valdymo centras iškelti į kitus sunkvežimius. Vieną bateriją sudarys trijų sunkvežimių būrys. Šios didelio pravažumo sistemos savo pozicijas galėtų pasiekti įveikdami bet kokias kelyje pasitaikiusias kliūtis. Atvykus į vietą, sistema per 20 minučių būtų parengta ginti oro erdvę.
Britų sukurta nauja CAMM raketa gebės numušti tiek itin artimo (mažiau nei 1 km) tiek iki 25 kilometrų esančius taikinius. Kuriama ir ilgesnio nuotolio – iki 45 km – taikinius pasiekianti raketa. Pastaroji kol kas bandymų stadijoje, o štai standartinė CAMM jau nuo šių metų oficialiai naudojama laivyno fregatose. Ilgainiui ši gynybinė sistema nuo atakų iš oro taps standartine visoms kariuomenės rūšims.
„Land Ceptor“ platforma CAMM raketas paleis minkštuoju būdu: jas į orą iš paleidimo vamzdžių išmes dujų generatoriaus sugeneruotos dujos. Taip ne tik pati sistema patirs mažesnę žalą (kas ilgainiui prailgins sistemos tarnavimo laiką), bet taip pat bus taupomas ir raketos variklis. Toks paleidimo būdas padidina maksimalų raketos veikimo lauką: kariškiams ši sistema bemaž trigubai padidins uždengiamą dangaus skliauto plotą, lyginant su prieš tai buvusia.
Didelį pavojų taikiniams kels ir naujos kartos taikymosi būdas. Didžiąją kelio iki taikinio dalį raketas ves radaras. Tik atsiradusi netoli sunaikintino objekto raketa įjungs savo pačios taikymosi daviklius.
Išplatintoje vaizdo medžiagoje matyti, kad sistema testuojama Vidselo bandymų poligone Švedijoje, žiemos sąlygomis. Tai vienas paskutiniųjų sistemos bandymų etapų, ji sėkmingai numuša tokiems testams skirtą droną „BQM-167“.
Britai tikisi, kad sistema galėtų sėkmingai ginti objektus ne tik nuo dronų ar sraigtasparnių, bet ir nuo lėktuvų, išmaniųjų bombų ar net sparnuotųjų raketų. Į tarnybą naująją ginkluotę tikimasi priimti iki 2020.
