Ankstyvaisiais viduramžiais, formuojantis bažnytinei chorinei kultūrai, imta ieškoti patogesnių muzikos užrašymo formų. Taip atsirado neumos (arba noros) – kableliai, brūkšniai ir taškeliai virš teksto. Garso aukštį žymėjo raudona orientacinė linija.
Dabartinei garsų žymėjimo sistemai pagrindus padėjo benediktinų vienuolis Gvidas Arecietis. Jis natas perkėlė ant keturių linijų, garsams suteikė skiemenų pavadinimus, kuriuos šiandien žinome kaip garsų gamą.
1501 m. Venecijos spaustuvininkas Ottaviano Petrucci išleido pirmąjį spausdintą natų rinkinį, o Lietuvoje pirmasis giesmynas lietuviškai pasirodė 1547 m. Martyno Mažvydo „Katekizme“ – čia išspausdinta 11 giesmių, 10 iš jų su natomis.
