Penktadienį ‚Lietuvos geležinkeliai“ su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašė projekto finansavimo sutartį, kuria numatyta 85 proc. (378 tūkst. Eur) projekto finansuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“. Pati kompanija į inovacijos kūrimą investuos dar mažiausiai 67 tūkst. Eur.
„Inovacijos ir jų vystymas yra viena pagrindinių Grupės ilgalaikės strategijos ašių, kuri leidžia mums kurti apčiuopiamą pridėtine vertę verslui ir valstybei. Kaip ir saugi bei konkurencinga infrastruktūra, į kurią iki 2030-ųjų investuosime per 6 mlrd. Eur. Šią konkrečią, jos priežiūrai skirtą inovaciją projektuojame jau kurį laiką. Šiandien prasidedantis etapas numato konkretų grafiką, pagal kurį matome, kad mūsų infrastruktūros diagnostikos galimybės iš esmės pasikeis greičiau nei per dvejus metus“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Sutartimi patvirtinta, kad dar iki šių metų pabaigos bus užbaigta ir patvirtinta prietaiso koncepcija, o iki kitų metų pabaigos – sukurtas ir ištestuotas „Geležinės akies“ prototipas. Realiomis sąlygomis inovacija ims veikti iki 2020 metų trečio ketvirčio pabaigos.
Ši unikali technologija leis mažinti išlaidas objektų diagnostikai ir stebėsenai Lietuvą 1911 km ilgiu apraizgiusiuose geležinkelio keliuose. Jų diagnostika bus atliekama automatiškai, o duomenys realiuoju laiku perduodami į duomenų apdorojimo centrus. Taigi potencialūs gedimai ar rizikos būtų nustatomos preventyviai ir iškart.
Kartu tai leis minimizuoti keleivių nepasitenkinimą ir tiesioginius finansinius nuostolius nešančius traukinių vėlavimus, kuriuos sukelia nenumatytos kliūtys infrastruktūroje.
Ne gana to, „Geležinė akis“ bus programuojama stebėti aplinką bei kaupti duomenis apie nelegalius geležinkelio linijų kirtimo kelius, greta bėgių esančius objektus (pvz. pavojingai pasvirusius medžius), kurie potencialiai gali kelti pavojų eismo saugumui ir žmonių gyvybei.
Inovaciją kol kas planuojama pritaikyti geležinkelių objektų ir kelių priežiūrai, tačiau jos universalumas atveria kelius kitoms industrijoms ją pritaikyti savo poreikiams, paverčiant šią technologiją naujos kartos transporto priemonių sudedamąja dalimi.
