Globaliniai sutrikimai
Kiekvienas prie interneto besijungiantis įrenginys turi savo IP adresą. Tokie adresai – skaitinė seka (pavyzdžiui, 123.4.56.7 arba 12.345.6.78 ir pan.), bet paprastam vartotojui didesnį kiekį tokių adresų būtų sunku įsiminti – juk ir išsikvietę taksistą, mes jam sakome savo kelionės tikslo adresą su gatve ir namo numeriu, o ne objekto geografines koordinates ilgumos ir platumos laipsniais, minutėmis ir sekundėmis.
DNS sistema yra tarpininkas tarp domeno vardo ir IP adreso – t. y. vertėjauja ir reguliuoja eismą tarp vartotojo ir internete esančių serverių, nukreipdamas vartotoją ten, kokį domeno adresą jis įrašė.
Spalio 11 d. ICANN ruošiasi pirmąkart atnaujinti DNS saugumo nustatymus, ir pakeisti kriptografinius raktus. Patys raktai buvo integruoti į DNS 2010-aisiais tam, kad galima būtų patikrinti užklausų/kreipimųsi autentiškumą ir garantuoti interneto adresų sistemos integralumą. Dėl šio sprendimo programišiai kompiuteriams negali pakišti netikrų duomenų, o tokios atakos ir yra dažniausios internete.
Ekspertai sako, kad raktų keitimas vyksta ne dėl to, kad dabartiniai raktai buvo sukompromituoti ar nulaužti, bet dėl prevencinių tikslų.
Rašoma, kad raktų pakeitimo procedūra buvo suplanuota prieš kelerius metus, bet viskas vėlavo dėl pačių interneto teikėjų. Dabar jie tam geriau pasiruošę, bet nepaisant šio fakto, galimi serverių sutrikimo atvejai – ypač smulkiųjų teikėjų klientams.
Saugumo ekspertai aiškina, kad toks raktų keitimas yra būtina saugumo procedūra, kaip ir vartotojo paskyros slaptažodžio keitimas. ICANN rašo, kad šis atnaujinimas padės išvengti kenkėjiškų veiklų, ir galiausiai sukurs geresnę vartotojų patirtį.
Tačiau niekas nėra apdraustas nuo sutrikimų, kurie atsiras dėl to, kad ryšio teikėjai neįsidiegs reikiamus atnaujinimus. Toks globalus raktų keitimas turėjo būti vykdomas jau prieš metus, bet ICANN nusprendė pavėlinti operaciją, nes nerimavo, kad tai sukels problemas per dideliam vartotojų skaičiui.
Apokaliptinis scenarijus
Interneto ryšio sutrikimai per 48 valandas nuo įvestų pokyčių pasireikš tiems, kurių interneto ryšio teikėjai nebus susitvarkę reikiamų atnaujinimų. „Simptomai“, kaip gali atrodyti infokalipsė, gali skirtis – daliai naršyklės gali nekrauti svetainių ar paveikslėlių, dalies gali nebepasiekti nauji elektroniniai laiškai. Problemos galbūt ir persidengs – nes programos nebegaus naujos informacijos iš interneto.
Išėjimas į internetą neveiks tol, kol ryšio teikėjai nežengs visų ICANN specifikacijose nurodytų žingsnių.
Kokia padėtis Lietuvoje? Visi trys didieji mobiliojo ryšio teikėjai – „Telia“, „Tele2” ir “Bitė“ teigia, kad jie yra pilnai pasiruošę pokyčiams, ir jų vartotojai nepatogumų nepatirs. Tačiau ryšių reguliacijos tarnybos duomenimis, antrąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 88 registruoti interneto ryšio teikėjai – 80, teikiančių stacionarių laidinį ryšį ir 8, teikiantys mobilųjį. Ar jie visi tinkamai pasirengė pokyčiams, paaiškės per 48 valandas.
