Netoli Antarktidos pastebėtas paslaptingas darinys

Pažiūrėkite į šį aisbergą. Jis toks gražus. Tobulai stačiakampis. Beveik tobulos formos darinys, besibraunantis per poliarines jūras, kur paprastai dominuoja chaotiškos natūralios gamtos formos. Negi tai neprimena garsiojo monolito iš Stanley Kubricko „2001 metų kosminės odisėjos“?

 NASA mokslininkė teigia, kad ledkalnį greičiausiai suformavo ganėtinai dažnas procesas.<br> NASA nuotr.
 NASA mokslininkė teigia, kad ledkalnį greičiausiai suformavo ganėtinai dažnas procesas.<br> NASA nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 22, 2018, 7:46 AM, atnaujinta Oct 22, 2018, 11:35 AM

Bet priešingai nei anas monolitas filmą, šis buvo pastatytas toli gražu ne ateivių. Vietoje to, kaip aiškina NASA ledo mokslininkė iš Merilendo Universiteto Kelly Brunt, jį greičiausiai suformavo ganėtinai dažnas procesas.

„Štai kame reikalas, – portalui „Live Science“ sako mokslininkė. – Mes turime du ledkalnių tipus: tą tipą, kurį visi labai gerai įsivaizduoja, kaip paskandinusį „Titaniką“ – ir jie atrodo kaip prizmės ar trikampiai paviršiuje, ir visiškai netikėtų formų po vandeniu. Ir turime tai, ką vadiname plokščiaisiais ledkalniais.“

Pasak jos, plokštieji ledkalniai yra platūs ir plokšti, ir jie atplyšta nuo ledo šelfo pakraščių – kaip didžiuliai ledo blokai, sujungti su sausuma, bet plūduriuojantys tokiuose ledo pilnuose vandenyse, kokių netrūksta apie Antarktidą. Pavyzdžiui, štai šis stačiakampiškasis ledkalnis atitrūko nuo Larseno C ledo šelfo Antarktidos pusiasalyje.

K.Brunt pasakoja, kad plokštieji ledkalniai formuojasi vykstant panašiems procesams, kaip nagų augimas ir jų lūžimas, kai nagas užauga jau per ilgas. To rezultatas – tokie ledkalniai gana dažnai susiformuoja stačiakampiai.

„Bet kas daro būtent šį ledkalnį neįprastu, tai kad jis savo forma yra beveik kvadratinis“, – pastebi mokslininkė. Ji teigia, kad vien iš nuotraukos sunku nustatyti ledkalnio dydi, bet greičiausiai jo plotas yra didesnis nei mylia (1,6 km) ir kaip ir visų ledkalnių atveju, regimoji (viršvandeninė) jo dalis sudaro tik apie 10 procentų visos masės. Visa kita slypi po vandeniu.

K.Brunt pasakoja, kad plokščiųjų ledkalnių atvejais povandeninė dalis dažniausiai būna tokia pati stačiakampė, kaip ir viršvandeninė. Ir šis ledkalnis atrodo pakankamai šviežias, pastebi ji – jo aštrūs kampai rodo, kad ledkalnio dar nepaveikė vėjas ir bangos.

Bet nepaisant didelės ledkalnio masės, mokslininkė nepataria bandyti pasivaikščioti šio darinio paviršiumi.

„Ne, greičiausiai jis neapsiverstų“, – spėja K.Brunt. Juk jo plotis didesnis, nei gylis. Bet šis ledkalnis yra pakankamai mažas, kad būtų nestabilus, tad jis galėtų bet kurią akimirką suskilti. Tad geriau jau grožėtis juo iš toli.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.