Nors būta ir išimčių, kapitonas beveik visada miegojo pačiame laivo gale. Jam buvo skirta atskira kajutė, kai kiti įgulos nariai dažnai labai ankštai gyvendavo likusioje laivo dalyje. Visi laivai turėdavo tam tikrą paskirtį, todėl didžiąją jų dalį užimdavo jai būdingi daiktai. Kariniuose laivuose dominavo patrankos, prekiniuose – kroviniai, ir taip toliau. Todėl įgulos nariams likdavo visai nedaug vietos kur nors laivo priekyje. Tačiau kapitonas visada mėgaudavo savo privačia kajute laivo gale. Kodėl būtent gale?
Na, viena iš akivaizdžių priežasčių yra ta, kad laivo galas yra platesnis nei priekis. Taigi, ten tiesiog daugiau erdvės. Kapitonas turėdavo net kelis langus, pro kuriuos galėdavo ilgesingai žiūrėti į jūrą. Tiesa, į jūrą jis ne tik žiūrėdavo – asmeninis kapitono tualetas atsiverdavo tiesiai į jūrą, kai kitų įgulos narių gamtinės atliekos turėdavo keliauti latakais. Jie buvo trumpi, tačiau vis tiek dvokė.
Reikėtų nepamiršti ir paprasto patogumo. Kapitono darbo vieta taip pat buvo pačiame laivo gale, tiesiai virš jo kajutės. Taigi, net iš miegų prižadintas laivo vadas galėjo greitai atsidurti ant tiltelio ir imtis tiesioginių savo pareigų. To gali prireikti, jei laivą staiga ištiktų bėda ar naktį būtų pastebėtas koks nors pavojus.
Galinė laivo dalis taip pat yra kur kas stabilesnė. Ji mažiau kilnojasi per bangas, todėl ten kapitonas gali geriau pailsėti. Reikia nepamiršti, kad laivo vado poziciją visada buvo labai sunku užsitarnauti, todėl šie žmonės visada buvo labai gerbiami – taigi, jiems reikėjo ir kiek įmanoma daugiau patogumo. Todėl ramiausia laivo vieta buvo rezervuota kapitonui. Galiausiai, ten taip pat buvo kiek tyliau – nes mažiau girdėjosi bangų plakimas į laivo korpusą.
Žinoma, atskiras tualetas, didesnė erdvė, langai ir įgulos pagalba tvarkoma gyvenamoji aplinka buvo svarbūs patogumai – tačiau daugiau komforto įrangos kapitonai neturėjo. Tai buvo sunkus, alinantis darbas, lydimas ligų ir pavojų – tačiau ir tokios smulkmenos kaip geresnė kajutė bent šiek tiek padėdavo.
