Pasak jo, tokia ginkluotė turi daug privalumų.
Pavyzdžiui, paleidus tokį bepilotį, ji galima ir susigrąžinti neradus taikinio (kai raketos susigrąžinti turbūt nelabai norėtųsi). Taip pat tokie bepiločiai gali ilgą laiką būti ore, ir pats bepiločio operatorius gali ieškoti taikinio. Be viso to, tokia skraidyklė gali atlikti paprasto bepiločio užduotis.
„Skirtingai nuo raketų ar artilerijos, kai žvalgai turi būti „ant žemės“ ir nustatyti taikinį, arba bepiločiams, kurie skraido virš taikinio zonos, šiems „kamikadzėms“ nereikia žvalgų pavojaus zonoje, taikinį jie nustato patys, – teigia D.Antanaitis. – Be to, ugnies užduotį galima atšaukti bet kokioje fazėje iki sprogimo: gavus kitus duomenis, nustačius klaidingą taikinį arba dėl bet kokių kitų priežasčių.“
Atsargos karininkas pasakoja, kad tokiu „kamikadze“ Izraelio kariuomenė jau anksčiau buvo sunaikinusi vieną artimo nuotolio Sirijos oro gynybos „Pantsir-S1“ sistemą, o Azerbaidžanas „Skystrikeriais“ sėkmingai naikino Armėnijos kariuomenės Rusijos gamybos tankus.
Bet pasak ginkluotės entuziasto, jų minusas yra toks, kad jos neturi tokio didelio greičio kaip raketos, todėl teoriškai yra labiau pažeidžiamos tų pačių „Pantsir-S1“. „Kad kažkiek „kamikadzių“ buvo numušta – ne stebuklas. Svarbu, kad „Pantsir-S1“ negalėjo susidoroti su atakomis. O tokių bepiločių sistemų privalumas ir yra spiečiaus taktika“, – apibendrina karys.
