Dinozaurų pavidalo robotai registratūroje. Mechaniniai lagaminų nešiotojai. Skundus ir pageidavimus išklausantys dirbtinio intelekto asistentai.
Taip atrodė 2015 metais Japonijoje atidarytas „Henn-na“ viešbutis, kuriame žmones ėmėsi aptarnauti robotai.
Tačiau šiuo metu daugiau negu pusė čia esančių mechaninių kūrinių tiesiog išjungti, mat paaiškėjo, kad naudos iš jų gerokai mažiau, nei buvo tikimasi.
Sugeba tikrai ne viską
Šiame viešbutyje buvo įdiegtas asmeninis asistentas „Churi“. Visuose kambariuose svečiai galėjo su juo bendrauti ir užsisakyti vienokių ar kitokių paslaugų.
Tačiau nesusipratimų ilgai laukti nereikėjo.
„Atleiskite, aš nesupratau. Galbūt galėtumėte pakartoti?“ – vidurnaktį dirbtinis balsas nuskambėjo viename iš numerių ir pažadino čia miegantį klientą. Pasirodo, dirbtinis intelektas nesuvokė, kad žmogus nieko neprašo, – jis paprasčiausiai knarkia.
Ši sistema padėdavo reguliuoti patalpose apšvietimą ir šildymą, jai svečiai galėjo pateikti ir savo pageidavimus, todėl po ranka jiems net nebuvo pastatyti įprasti telefono aparatai.
Todėl ant „Churi“ įsiutęs klientas turėjo skambinti savo asmeniniu mobiliuoju telefonu į pagrindinę registratūrą ir maldauti, kad jam leistų pasišnekėti su žmogumi.
Būtent „Churi“ yra vienas robotų, kuris čia jau neteko darbo. Jo neatsirado ir kituose šiam tinklui priklausančiuose viešbučiuose.
Nešikai – pernelyg lėti
Nepavyko viešbučių tinkle įsitvirtinti ir kitam aptarnaujančiam personalui – robotai nesugebėdavo nurodyti klientams, kokių pramogų jie gali tikėtis aplinkiniuose rajonuose, neišaiškindavo apie jungiamuosius skrydžius ar kitus reikalus, todėl jų vietą taip pat užėmė žmonės.
Mechaniniai lagaminų nešikai irgi nepasiteisino, nes sugebėdavo nugabenti krovinį tik į ketvirtadalį iš daugiau nei šimto viešbučio kambarių. Be to, jie galėdavo judėti tik plokščiu paviršiumi ir kaipmat sustodavo, jei grindys būdavo drėgnos.
„Jie buvo iš tiesų per triukšmingi ir per lėti“, – neslėpė vienas klientų.
Registratūroje dirbtiniai dinozaurai darbuojasi ir toliau, tačiau netoliese turi būti žmogus. Mat šiems įrenginiams kyla bėdų, pavyzdžiui, skenuojant užsienio šalių piliečių pasus.
Duris atvėrusiame viešbutyje dirbo apie 80 robotų, tačiau kai jų pradėjo gausėti, pasipylė ir bėdos. Žmonės turėjo dirbti net viršvalandžius, kad ištaisytų savo mechaninių kolegų klaidas.
„Kai jų sumažėjo, pasidarė paprasčiau, nes nebereikia nuolat klausytis klientų skundų, kad robotai pridarė rūpesčių“, – pasakojo vienas darbuotojas.
Nespėjo greitai tobulinti
„Henn-na“ vadovas Takeyoshi Oe pripažino, kad technologijos tobulėja sparčiau, nei spėjama sekti paskui jas.
Viešbučių tinklo savininkai manė, kad robotus bus galima nuolat atnaujinti, tačiau tai pasirodė per brangu. Ta pati klientų aptarnavimo sistema „Churi“ pradėjo veikti prieš ketverius metus, o nuo tada daug kas pasikeitė.
„Dauguma žmonių mobiliuosius telefonus keičia kas porą metų, o ketverių metų įranga jau tiesiog per sena“, – aiškino T.Oe.
Vis dėlto visiškai atsisakyti mechaninių pagalbininkų neketinama. Šiuos viešbučius valdančios kelionių agentūros vadovas Hideo Sawada pripažino, jog patirtis parodė, kad yra sričių, kurios kol kas priklauso tik žmonėms.
„Kai pradedi naudoti robotus, imi suvokti, kad kai kur jų tiesiog nereikia. Kitaip jie paprasčiausiai nervina žmones“, – neslėpė H.Sawada. („Wsj.com“, „Spiegel.de“, ELTA, LR)
Lietuva kol kas smarkokai atsilieka
Lietuvoje robotus naudojančių įmonių dalis 2018 metais siekė 3 proc. ir buvo viena mažiausių ES. Naujausi Eurostato duomenys parodė, kad mažiausia robotus naudojančių įmonių dalis taip pat užfiksuota Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje (po 3 proc.) bei Kipre (1 proc.).
Daugiausia robotus naudoja Ispanijos (11 proc.), Danijos ir Suomijos (po 10 proc.) bei Italijos (9 proc.). bendrovės. Iš viso praėjusiais metais apie 7 proc. ES įmonių, turinčių mažiausiai 10 darbuotojų, naudojo pramoninius arba paslaugų robotus.
Tokie robotai dažniausiai naudojami pramoninei automatizacijai.
