7 Holivudo sukurti mitai apie sprogimus: ar žinojote, kad realybėje taip nebūna?

Sprogimai tikrai būna išraiškingi kiekviename filme – į dangų kylantis liepsnos kamuoliai, į šalis lekiantys šipuliai ir herojai, kurie vos per plauką išvengia mirties. Žinoma, yra ir tokių veikėjų, kurie sprogimus sukelia patys, o tada į juos net nežiūri. Na, bet filmai nebūtų filmai, nes realybėje viskas yra visai kitaip. Šiame straipsnyje pateikiame jums 7 mitus apie sprogimus, kuriuos sukūrė filmų kūrėjai.

Jei nepastebėjote iš įvairių reportažų ir vaizdo įrašų – automobilių avarijos beveik niekada nesibaigia sprogimais, net nuo didžiausios uolos nukritęs automobilis greičiausiai nesprogtų. <br>123RF nuotr. 
Jei nepastebėjote iš įvairių reportažų ir vaizdo įrašų – automobilių avarijos beveik niekada nesibaigia sprogimais, net nuo didžiausios uolos nukritęs automobilis greičiausiai nesprogtų. <br>123RF nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 2, 2019, 9:12 PM

1. Susidūrimai sukelia sprogimus

Jei nepastebėjote iš įvairių reportažų ir vaizdo įrašų – automobilių avarijos beveik niekada nesibaigia sprogimais, net nuo didžiausios uolos nukritęs automobilis greičiausiai nesprogtų. Na, bet, žinoma, filme „Uola (1996) viskas vyksta kiek kitaip. Nevaldomas tramvajus rėžiasi į gatvėje sustatytus automobilius ir dėl to sukelia nemažą sprogimą. 

Realybėje viskas atrodytų kur kas nuobodžiau. Visų pirma jokio sprogimo tokia avarija nesukeltų, nes jam reikia itin degių medžiagų bei indo, kuriame būtų sulaikomas slėgis. Įsivaizduokite jei nuo menkiausio susidūrimo automobiliai sproginėtų, ar tikrai jais važinėtume? Juk visos avarijos baigtųsi itin šiurpiai ir nukentėtų daug daugiau žmonių.

2. Galima nueiti net nepažiūrėjus į sprogimą

Kieti vyrukai į sprogimus nežiūri – tai daugybės filmų kūrėjų pamėgtas motyvas, bet realybėje nueiti sprogimui atsukus nugarą būtų sunku. Net jei ugnis ir nepasiekia herojaus – jį tikrai pasiektų sprogimo banga. Kitaip sakant, ramiai einantis žmogus būtų parblokštas ant žemės, o kartu atsirastų ir vidinės ausies ar net vidaus organų sužeidimų. Taigi, nuo sprogimų geriau bėgti, o ne ramiai eiti.

Beje, slėptis šaldytuve irgi nėra patartina – sprogimo banga jį tiesiog sutraiškytų.

3. Bombos turi laikmatį

Taip, laikmačiai iš tiesų kartais yra naudojami, tačiau pakankamai retai. Iš tikrųjų savadarbiai sprogmenys nėra tokie patikimi, kad juos būtų galima suvaldyti kokiais nors elektroniniais laikmačiais. Net jei jis ir būtų naudojamas, jis tikriausiai neturėtų gražaus ir ryškaus ekranėlio su atgal einančiais skaičiais.

4. Bombos turi spalvotus laidus

Ar galite įsivaizduoti blogiuką, kuris siekia ką nors sunaikinti, bet vis tiek yra pakankamai tvarkingas, kad savo sprogmenyse naudotų spalvotus laidus? Tikriausiai, kad ne, nes taip tiesiog nebūna. Ir tų laidų tikrai niekas nekarpo, nes tai paprasčiausiai nėra veiksmingas būdas bomboms nukenksminti.

5. Lašantis benzinas ir ugnis  bet kurį automobilį paverčia bomba

Benzinas yra degus skystis, tačiau jis dega pakankamai lėtai. Jei kas nors sugalvos padegti iš važiuojančio automobilio bėgantį benziną ugnis mašinos tikriausiai niekada nepavys. Na o jei ir pavys – nepateks į degalų baką. Net ir stovinčiame automobilyje benzinas sukeltų didelį gaisrą, bet sprogimą – nelabai.

6. Granatos sukelia didelius ir ugningus sprogimus

Sprogstamųjų medžiagų granatose – vos keli gramai. To pakanka, kad į šalis būtų paskleistos skeveldros, tačiau didelių ugnies kamuolių nebūna.

7. Sprogimai visada atrodo kaip ugnies kamuoliai

Sprogimas gali atrodyti kaip didžiulis besiplečiantis ugnies kamuolys, tačiau tik tada, jei sprogimo banga į šalis išsviedžia itin degias medžiagas. Jei naudojami sprogmenys – ugnies greičiausiai nebus, o visą žalą padarys sprogimo banga, kuri, beje, dar ir neleis užsidegti aplink esančioms medžiagoms.

Sprogimo centre susidaro vakuumas, todėl dažnai ugniagesiai net neturi ko gesinti. Aišku, viskas priklauso nuo sprogimo pobūdžio ir priežasčių, tačiau kai filmuose matote ugninguose sprogimuose pranykstančius pastatas, turėtumėte susimąstyti, kas iš tiesų dega. Plytos? Plienas? O gal mediena, kurią irgi nėra taip lengva uždegti? Na, bet iš tiesų tai tik kompiuteriais sukurti efektai arba degančių dujų kamuoliai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.