Atradimas padarytas tyrinėjant olų sistemą, vadinamą Balamku (tai reiškia „Dievą Jaguarą“), skelbia Meksikos nacionalinis Antropologijos ir istorijos institutas.
Vietiniai fermeriai Balamku atrado 1966 m., ir olų sistemą tyrinėjo archeologas Víctoras Segovia Pinto – kurio paruoštoje ataskaitoje skelbiama, kad čia esama daug archeologinių radinių. Bet vietoje to, kad pradėtų archeologinius tyrimus, V.Segiova fermeriams nurodė užverti įėjimą į kompleksą, ir įrašai apie atradimą, atrodytų, dingo.
Balamku liko užvertas daugiau nei 50 metų – kol 2018 m. kompleksą vėl atvėrė „National Geographic“ tyrinėtojas Guillermo de Anda su komanda – jie ieškojo požeminio šulinio.
De Anda pasakoja prisimenantis valandas trukusį šliaužimą pilvu siaurais tuneliais, kol galiausiai jo prie galvos tvirtinamas prožektorius apšvietė kai ką netikėto: krūvas aukų, suneštų senovės Chichén Itzá’o gyventojų. Radiniai buvo puikiai išsilaikę ir nepaliesti: apie smilkykles, vazas, dekoruotas lėkštes ir kitus objektus oloje buvo susiformavę stalagmitai.
„Negalėjau ištarti nė žodžio, pradėjau verkti. Aš tyrinėjau žmonių palaikus šventajame Chichén Itzá’o senote – bet niekas neprilygo jausmui, kad štai aš pirmas ir vienas įžengiu į šią olą, – prisimena mokslininkas. – Beveik jauti aukas čia palikusių majų buvimą“.
Beprecedentė antroji galimybė
Kad pasiektų vos pirmąją iš septynių ritualinių aukojimų olų, archeologai turi šimtus metrų šliaužti pilvais kankinančiai siaurais tuneliais. Originalioje ataskaitoje apie olas (kurį neseniai atrado Kalifornijos valstijos universiteto archeologas Jamesas Brandy) V.Segiova Pinto aprašė 155 artefaktus. Ant kai kurių iš jų – toltekų lietaus dievo Tláloco veidas, kiti pažymėti šventuoju kapokmedžiu (angl. ceiba tree), kuris ko gero vaizdavo majų Visatą. Palyginimui, netoliese esančioje ir 1959 m. archeologų jau ištyrinėtoje ritualinėje Balankanché oloje, aptikta tik 70 tokių artefaktų.
„Balamku yra tarsi Balankanché motina, – sako G.de Anda. – Nesakau, kad kiekybė yra svarbiau už informaciją, bet kai matai daug, daug aukų oloje, kurią nepalyginamai sunkiau pasiekti – tai šį tą sako“.
Kodėl V.Segiova Pinto nusprendė užverti olą, ginčijamasi iki šiol. Tačiau tai padaręs jis netyčia suteikė būsimiems tyrėjams precedento neturinčią „antrąją galimybę“ atsakyti į kai kuriuos sudėtingiausius klausimus, kuriais šiandien intensyviai ginčijamasi – pavyzdžiui, kokiu lygiu kontaktavo ir viena kitą įtakojo skirtingos Mezoamerikos kultūros. Ir – kas vyko majų pasaulyje iki tol, kol Chichén Itzá nunyko.
