Nuotrauką, kurią matote apačioje padarė BBC orų stebėtojas Andrew Hewisonas Alstono mieste. Kambrijos grafystėje. Mėnulio vaivorykštę jis pastebėjo vedžiodamas savo šunį apie 22 val. vietos laiku (vidurnaktis Lietuvos laiku) ir nusprendė šį reiškinį įamžinti.
„Pirmiausia bandžiau padaryti nuotrauką telefonu, tačiau jis spalvų gerai neužfiksavo. Tada pasiėmiau savo fotoaparatą. Skubėjau, nes vaivorykštė matėsi tik 4-5 minutes, – sakė A.Hewisonas.
Mėnulio vaivorykštės yra retos dėl keleto dalykų. Pirma, reikia, kad atsirastų vandens lašelių ore priešais Mėnulį, dangus turi būti tamsus, todėl vaivorykštė negali atsirasti kelios valandos po saulėlydžio ar kelios valandos prieš saulėtekį. Antra, Mėnulis turi būti žemai danguje – ne daugiau kaip 42 laipsniai virš horizonto. Negana to, Mėnulis turi būti ryškiausioje savo fazėje.
Šviesa, kurią atspindi Mėnulis ant savo paviršiaus yra tik maža Saulės šviesos dalis. Dėl to Mėnulio vaivorykštės yra ne tik retesnės, bet ir blankesnės. Jos kartais gali atrodyti net gi baltos, nes mūsų akių receptoriai paprasčiausiai neužfiksuoja tokių blankių spalvų.
Na, bet ilgos ekspozicijos nuotraukos, tokios, kokią padarė A.Hewisonas, yra vienas iš būdų kaip paryškinti šias blankias spalvas, o tuo pačiu ir pasilikti atsiminimą. Mėnulio vaivorykščių yra matoma ir užfiksuojama visai ne daug ir jų nereikėtų maišyti su Mėnulio žiedais – kitu optiniu fenomenu, kai vaivorykštės spalvų žiedai susiformuoja aplink Mėnulį.
Parengta pagal „IFL Science“
