Tyrimas taip pat atskleidė, kad, egzistuojant tokiai praktikai, tarp rinkos dalyvių nevyksta dialogas, neatsiranda formalizuotų taisyklių, kaip tiksliai taikyti aktualius socialinius ir aplinkos tvarumo kriterijus, todėl nesudaromos ir tinkamos sąlygos veikti pagal galiojančią ES direktyvą. Taip pat 2002 m. Europoje įvedus elektroninės įrangos tvarkymo direktyvą, kuri nustatė elektroninių atliekų tvarkymo standartus ir tinkamo jų panaudojimo procesus, atliekų perdirbimo lygis išaugo nuo 27,8 proc. 2010 m. iki 41,2 proc. 2016 m. Baltijos šalių kontekste, Lietuvos rodikliai yra žemiausi: Lietuvoje pagal 2014 m. duomenis e. atliekų perdirbimo rodiklis buvo 20 proc., Latvijoje pagal 2015 m. duomenis – beveik 40 proc., o Estijoje – iki 50 proc.
„Viešieji pirkimai yra tik vienas iš tinkamai neišnaudojamų globalios tvarumo koncepcijos elementų pavyzdžių, kuris gali itin pagreitinti tvarumą, apjungiant tarptautinius standartus ir geriausias rinkos praktikas. Dėl šių priežasčių turime dar aktyviau kalbėti apie tai su visomis suinteresuotomis šalimis ir kviesti imtis realių veiksmų jau šiandien“, – sako Aongus Hegarty, „Dell EMC“ EMEA regiono prezidentas, atsakingas už komercinę veiklą.
Skaičiuojama, kad iki 2021 m. valstybinių institucijų ir organizacijų išlaidos per viešuosius pirkimus įsigyjamoms IT paslaugoms ir produktams pasieks net 45 mlrd. eurų. Visos išlaidos ES viešųjų pirkimų srityje šiuo metu sudaro apie 1,8 trln. eurų per metus. Perkant IT produktus ar paslaugas pradėjus vertinti platesniu mastu tvarumo ir ekologiškumo aspektą, viena vertus, pagerėtų ekologinė situacija, kita vertus, sumažėtų IT produktų ir paslaugų eksploatavimo išlaidos.
