Senovės civilizacijos apie kurias niekas nekalba – kai kurios iš jų itin paslaptingos (II dalis)

Kai mokykloje mokomės apie senovės civilizacijas, dažniausiai kalbame apie graikus, romėnus, finikiečius ir egiptiečius. Bet kadangi pasaulis yra didelis, o įvairios civilizacijos egzistavo jau prieš 7000 metų – jų turėtų būti daugiau, nei tik šios keturios, ar ne?

Šios užmirštos civilizacijos yra tik lašas jūroje, nes per visą senovės istoriją buvo daugybė civilizacijų, kurios susikurdavo ir ilgainiui išnykdavo. <br>Wikimedia common nuotr. 
Šios užmirštos civilizacijos yra tik lašas jūroje, nes per visą senovės istoriją buvo daugybė civilizacijų, kurios susikurdavo ir ilgainiui išnykdavo. <br>Wikimedia common nuotr. 
Kurį laiką karalystė buvo laikoma rojumi žemėje, tačiau maždaug po 100 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, ji buvo užpulti. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Kurį laiką karalystė buvo laikoma rojumi žemėje, tačiau maždaug po 100 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, ji buvo užpulti. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Mitanijos karalystė gyvavo 1500-1200 m. pr.m.e. dabartinės Sirijos ir šiaurės Irako žemėse. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Mitanijos karalystė gyvavo 1500-1200 m. pr.m.e. dabartinės Sirijos ir šiaurės Irako žemėse. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Tuwana egzistavo dabartinėje Turkijoje ir puikiai laikėsi IX-IIX a. pr.m.e. <br>Wikimedia commons nuotr.  
Tuwana egzistavo dabartinėje Turkijoje ir puikiai laikėsi IX-IIX a. pr.m.e. <br>Wikimedia commons nuotr.  
Ši imperija gyvavo 322-187 metais pr.m.e. iki kol Indijoje kilo perversmas. Nusilpusią imperiją užkariavo graikai. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Ši imperija gyvavo 322-187 metais pr.m.e. iki kol Indijoje kilo perversmas. Nusilpusią imperiją užkariavo graikai. <br>Wikimedia commons nuotr. 
Indo-graikai valdė du šimtmečius pr.m.e., o jų karalystės menininkai sujungė graikų ir indų meno stilių. <br>Wikimedia commons nuotr.  
Indo-graikai valdė du šimtmečius pr.m.e., o jų karalystės menininkai sujungė graikų ir indų meno stilių. <br>Wikimedia commons nuotr.  
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2019-03-28 23:19, atnaujinta 2019-03-29 09:11

Tiesą sakant, yra nuostabu, kad mes apskritai žinome, jog kažkada prieš mus egzistavo kitos didingos civilizacijos, turėjusios savo kultūrą ir kalbą. Šios užmirštos civilizacijos yra tik lašas jūroje, nes per visą senovės istoriją buvo daugybė civilizacijų, kurios susikurdavo ir ilgainiui išnykdavo. Nepaisant to, jos tikrai įspūdingos.

Pirmąją straipsnio dalį galite rasti čia.

Graikai-baktrai

Apie Aleksandrą Makedonietį (arba Aleksandrą Didįjį) ir jo nuotykius žino visi, tačiau dauguma pamiršta vyrus, kurie drąsiai jojo su juo į karus. Kai Aleksandras netikėtai mirė, jo generolai ėmė kautis dėl karaliaus valdytų žemių ir galiausiai padalino jas. Geriausiai žinoma civilizacija, kilusi iš to pasidalinimo, yra Seleukidų imperija, tačiau egzistuoja kita, Graikų-baktrų imperija (stovėjusi netoli dabartinio Afganistano), kurią kontroliavo ta pati Seleukidų imperija.

Iki III a. prieš Kristų, ši imperija tapo tokia stipri, kad paskelbė savo nepriklausomybę ir atsiskyrė nuo Seleukidų imperijos. Graikų-baktrų imperija buvo persų, indų, skitų ir graikų kultūros mišinys. Kurį laiką karalystė buvo laikoma rojumi žemėje, tačiau maždaug po 100 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, ji buvo užpulta, o dėl to čia gyvenę žmonės buvo priversti bėgti.

Mitai

Mitanijos karalystė gyvavo 1500-1200 m. pr.m.e. dabartinės Sirijos ir šiaurės Irako žemėse. Nors dauguma daug apie šią karalystę nežino, daugelis tikrai žino vieną populiarų asmenį, kuris iš čia kilo – karalienę Nefertitę. Manoma, kad ji buvo Mitanijos karalystės princesė, kurią tėvai vėliau ištekino už Egipto faraono Echnatono IV, kad sustiprintų santykius tarp savo karalysčių.

Daugiau istorikai apie šią karalystę žino mažai. Manoma, kad žmonės čia tikėjo tokiais dalykais kaip karma ir reinkarnacija, bei kremuodavo mirusiuosius, taip pat, kad tai buvo pakankamai įtakinga karalystė. Galiausiai ją užkariavo Asirijos imperija ir bet kokios žinios apie mitus paprasčiausiai išnyko, liko tik tie, kuriuos išsaugojo egiptiečiai.

Tuwana

Turbūt jokia civilizacija nėra labiau užmiršta nei Tuwana. Ji egzistavo dabartinėje Turkijoje ir puikiai laikėsi IX-VIII a. pr.m.e. Viskas, ką ilgą laiką turėjo archeologai – tai keletas užrašų. Mokslininkai mano, kad Tuwana nebuvo labai turtinga civilizacija, tačiau jų savita hieroglifų sistema galėjo turėti įtakos graikų raštui.

2012 metais buvo padarytas itin didelis atradimas – rastas aptvertas miestas, kurį ištyrinėjus turėtų paaiškėti daug daugiau detalių apie šią užmirštą ir paslaptingą civilizaciją.

Maurjai

Kai kurie istorikai sako, kad vyras, vardu Čandragupta Maurjas, buvo Indijos Aleksandras Makedonietis. Būdamas 20-ies jis pradėjo valdyti didžiąją Indijos dalį, o po Aleksandro mirties, apsaugojo Indiją Makedonijos generolų invazijos.

Ši imperija gyvavo 322-187 metais pr.m.e. iki kol Indijoje kilo perversmas. Nusilpusią imperiją užkariavo graikai.

Indo-graikai

Graikai buvo turbūt produktyviausia civilizacija senovės pasaulyje ir kol mokykloje gausiai kalbama apie juos – vis labiau ir labiau yra užmirštama indo-graikų karalystė, kuri kilo išnykus graikams-baktrams. Indo-graikai valdė du šimtmečius pr.m.e., o jų karalystės menininkai sujungė graikų ir indų meno stilių.

Ši karalystė buvo žinoma dėl dviejų dalykų, visų pirma, tai buvo graikai, kurie netikėjo graikų dievais, o buvo budistai. Antra, jie aktyviai prekiavo su Kinija, nes jų pinigai buvo pagaminti iš unikalaus lydinio. Yra spekuliacijų, kad net gi indo-graikų menininkai buvo siunčiami į Kiniją mokyti kitus menininkus ir statyti statulas. Gali būti, kad indo-graikai turėjo didelės įtakos ir Terakotinės armijos pastatyme.

Ilgainiui indo-graikus iš jų žemių išstūmė Yuezhi klajoklių gentys ir vietiniai indai.

Parengta pagal „The Chive“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar panaikinta PVM lengvata tikrai žlugdo maitinimo verslą?