Lietuvos pašonėje – senovinę tragediją liudijantys griaučiai, pasakojantys jautrią istoriją

Tarptautinė archeologų komanda atliko penkiolikos skeletų, 2011 m. rastų masinėje kapavietėje netoli Koszyce miesto Pietų Lenkijoje, DNR analizę.

 Masinė bronzos amžiaus kapavietė netoli Koszyce miesto Pietų Lenkijoje.<br>Tomaszo Konopkos nuotr.
 Masinė bronzos amžiaus kapavietė netoli Koszyce miesto Pietų Lenkijoje.<br>Tomaszo Konopkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 9, 2019, 11:03 PM

Pasinaudojus genetine informacija, mokslininkai sugebėjo nustatyti ryšį tarp skeletų, o taip pat – kas greičiausiai ir nutiko prieš 5 000 metų.

Mirusieji priklausė išplėstinei šeimos grupei, priklausiusiai vadinamajai rutulinių amforų kultūrai – pasižymėjusiai tuo, kad į kapus dėdavo sferinę keramiką.

Mokslininkai sako, kad šeima žuvo 2880-2776 m pr.m.e. – t. y. bronzos amžiaus pradžioje.

Šeima, aptikta masiniame kape, buvo brutaliai išžudyta – tą liudija suknežinti pakaušiai. Bet pats palaidojimas atliktas labai kruopščiai, ir tai archeologams pateikė aiškias užuominas.

Tarp aukų – penkios suaugusios moterys, dvi mergaitės ir keturi berniukai. Visi jie buvo rudaakiai, rudais ar tamsiai geltonais plaukais ir vidutiniškai tamsia oda.

Sprendžiant pagal tai, kaip jie buvo suguldyti vienas šalia kito, visi buvo susiję artimais – pirmo ar antro laipsnio – giminystės ryšiais (senelė-mama-vaikas).

Vaikai buvo palaidoti vienas šalia kito, o viena iš motinų rankose laikė sūnų, kuriam, mokslininkų nuomone, buvo pusantrų ar dveji metai.

Kape nebuvo rasta jokių tėvų ar kitokių vyresnių vyrų, tad tyrėjai mano, kad būtent tėvai ar vyresnieji taip kruopščiai ir palaidojo žuvusiuosius – kas liudija, kad priešistorinėse bendruomenėse vadinamosios nuklearinės ir išplėstinės šeimos buvo labai svarbūs šeimos modeliai.

„Tokie brutalūs įvykiai kaip šeimos žudynės, aptiktos Koszyce kapavietėje, tais nestabiliais ir audringais pirmaisiais trečiojo tūkstančio pr.m.e pradžios šimtmečiais galėjo nutikti net labai dažnai, – rašo tyrimo autoriai. – Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad šalia žiaurumo ir agresijos šioje žmonių grupėje vyravo stiprus priklausomybės šeimai jausmas.

Sprendžiant iš to, kaip atidžiai ir kruopščiai buvo suguldyti kūnai, aišku, kad tiek nuklearinės, tiek išplėstinės šeimos ryšiai smarkiai lėmė tai, kaip žmonės kūrė ir tvarkė savo gyvenimus – o tokie santykiai atspindi esmines rutulinių amforų kultūros bendruomenių vertybes“.

Mokslininkai aptiko mažai pėdsakų, kurie leistų tiksliai pasakyti, kas buvo žudikai – bet galimi įtariamieji egzistuoja.

Masinės kapavietės data sutampa su rutulinių amforų kultūros smukimu ir virvelinės iškilimu – kultūros, kuri galiausiai įsigalėjo didelėje priešistorinės Europos dalyje.

Tad žudynės, mokslininkų manymu, yra žiauri kaimyninių grupių konflikto išdava.

Parengta pagal „IFL Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.