Tačiau šią savaitę paskelbtas naujas Australijos ekspertų grupės dokumentas teigia, kad tokios prognozės tėra gėlytės, rašo „Live Science“. Pasak australų, klimato kaitos rizika iš tikrųjų yra daug, daug baisesnė, nei kas gali įsivaizduoti.
Anot dokumento, klimato kaita kelia „artimą egzistencinę grėsmę žmogaus civilizacijai“, o visuomenė gali žlugti jau 2050 m. – jei tik per ateinantį dešimtmetį nebus imtasi rimtų veiksmų.
Tyrimo, kurį publikavo Australijos „Nepriklausomo nacionalinio klimato atkūrimo centras“ ir kurio autorius yra klimato tyrėjas ir buvęs iškastinio kuro specialistas, pagrindinis teiginys – mokslininkai, tiriantys, kaip klimato kaita artimoje ateityje paveiks planetą, pernelyg suvaržo savo prognozes.
Australai teigia, kad dabartinė klimato krizė yra didesnė ir kompleksiškesnė už visas, kokias tik yra patyrusi žmonija. Bendrieji klimato modeliai – tokie kaip Jungtinių Tautų klimato kaitos komisijos paskelbtas 2018 m. ir prognozavęs, kad pasaulinis temperatūros padidėjimas 2 laipsniais Celsijaus gali kelti riziką šimtams milijonų žmonių – atsižvelgia į daugelio tarpusavyje susijusių geologinių procesų sudėtingumą, bet nepakankamai prognozuoja galimų pasekmių mastą.
Realybė, teigia naujojo tyrimo autoriai, tikriausiai yra daug blogesnė nei bet koks modelis.
Kaip ateina pasaulio pabaiga
Koks būtų tikslus blogiausias ateities klimato scenarijus? Autoriai pateikia vieną ypač niūrų, kuris prasideda nuo to, kad pasaulio vyriausybės „mandagiai ignoruoja“ mokslininkų patarimus ir galiausiai 2050 m. temperatūra padidėja 3oC. Pasiekus tokį lygį, ledynai ištirpsta, žiaurios sausros ima naikinti gyvybę Amazonės atogrąžų miškuose (ir tuo pačiu pašalina vieną didžiausių pasaulyje anglies dvideginio balansavimo sistemų) ir planeta pradeda begalinį karštėjimo ciklą, sukuriantį gyvybei dar žalingesnes sąlygas.
„35 procentai Žemės sausumos ploto ir 55 proc. žmonių populiacijos daugiau nei dvidešimt dienų per metus atsiduria mirtinai karštoje aplinkoje – tokioje, kuri jau yra virš žmonių išgyvenamumo ribų“, – hipotezę pateikia mokslininkai.
Tuo tarpu sausros, potvyniai ir gaisrai nuolat naikina žemę. Beveik trečdalis pasaulio žemės paviršiaus virsta dykuma. Sugriūva visos gamtinės ekosistemos – pradedant koraliniais rifais ir baigiant Arkties ledynais. Didžiausią smūgį patiria tropinė juosta – čia visiškai sunaikinamas žemės ūkis ir dėl to bėgliais priversti tapti milijardas žmonių.
Masinė pabėgėlių migracija kartu su mažėjančiomis pakrančių linijomis ir dideliu maisto bei geriamo vandens kiekio trūkumu pradeda griauti ir didžiąsias valstybes – tokias kaip JAV. Prasideda ginkluoti konfliktai dėl resursų, įmanomas net branduolinis karas.
Pasak tyrimo, galutinis rezultatas – „visiškas chaosas“ ir galbūt „mums žinomos žmonių civilizacijos pabaiga“.
Kaip apsisaugoti nuo tokios katastrofos? Tik visiems patikint klimato kaita ir pradedant veikti nedelsiant, rašo „Live Science“. Straipsnio autorių teigimu, žmogaus liko liko maždaug dešimtmetis – kad dar spėtume pasauliniu mastu nukreipti pasaulinę ekonomiką nulinės anglies dioksido emisijos kryptimi. Tik tam reikėtų pastangų, „kurios prilygtų Antrojo Pasaulinio karo mobilizacijai“, teigia mokslininkai.
Palaikymą šiam tyrimui išreiškė ir buvęs Australijos gynybos vadas, admirolas Chrisas Barrie, o taip pat – vyresnysis Karališkojo jūrų laivyno vadas, kuris Australijos senatui yra liudijęs apie tai, kad klimato pavojai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir bendram žmonių gerbūviui.
„Senatui sakiau, kad už visuotinį atšilimą didesnė grėsmė žmonijai yra tik branduolinis karas, – pasakoja buvęs karys. – Žmonija Žemėje gali būti pakeliui į išnykimą, ir tai gali nutikti pačiu baisiausiu būdu“.