„Bet kaip labai greitai supranta kiekvienas startuolis, Gediminas irgi suprato, kad nepadarys visko vienas, ir jam reikia talentų, todėl jis parašė laiškus į visą Europą ir pakvietė atvykti laisvai samdomus darbuotojus „freelancerius“ – tuometinius amatininkus – prisidėti prie miesto ir kurti jį kartu“, – toliau dėstė P.Poderskis.
Tad Vilniaus startuolis įkurtas 1323 sausio 25 d., o jo įkūrėjas – LDK Gediminas. Startuolio spartintojai (angl. startup boosters) – laisvai samdomi (angl. freelancer) amatininkai iš visos Europos. Akcininkai / investuotojai – miestiečiai – išsirenka valdybą (savivaldybę) valdybos pirmininką – merą. Tokioje paradigmoje savivaldybės administracijos direktorius virsta vykdančiuoju direktoriumi (angl. chief operating officer, CEO), o kartu su P.Poderskiu pranešimą skaityti atėjusi jo patarėja Eglė Radvilė – techninė direktorė (angl. chief technical officer, CTO).
Pastaroji atkreipė dėmesį, kad per 700 metų trunkančią istoriją Vilnius turėjo pačių įvairiausių akcininkų – jais buvo vokiečiai, lenkai, rusai – o ir startuolio kryptys buvo skirtingos, bet dalis akcininkų visada norėjo sugrįžti prie lietuviško standarto.
Trys parametrai
Kaip matuojama tokio startuolio akcijų vertė? E.Radvilės teigimu, miestas sutarė, kad ji matuojama trimis parametrais: miestiečių laimės indeksu, kelionės mieste indeksu ir miestiečių gyvenimo trukme. Pasak jos, šių rodiklių augimas – tai ir akcininkų turimo turto augimas.
„Laimės indeksas – tai rodiklis, kurį matuojame septyniose miesto vietose, ir viena vieta šiandien yra „Login“. Kameromis filmuojamos žmonių veido išraiškos, o neuroninis tinklas yra apmokytas atpažinti žmonių emocijas. Tai yra pilotinis moksliniais tyrimais pagrįstas projektas, nustatantis, kiek laimingas yra žmogus. Projekto statistika dar labai pradinėje stadijoje, bet juk jei žmogus šypsosi, labiau tikėtina, kad jis laimingas nei nelaimingas“, – pasakojo P.Proderskis.
Pasak jo, kelionės laiko indeksas apibrėžia keliones plačiąja prasme, ir bendra visų kelionių trukmės visuma apibrėžia tai, kiek miestiečiai sugaišta laiko vien keliavimui. E.Radvilė papildė, kad tai nėra kelionė iš taško A į tašką B, kad pastačius tris tiltus, galima būtų girtis, jog judėjimas pagreitėjo. „Juk jei vežame vaiką į mokyklą, o iš mokyklos važiuojame į darbą, kelionės trukmė gali būti pakoreguota įvairiais būdais – net ir kitur pastačius mokyklą ar net pakėlus mokyklos kaip mokymo paslaugų kokybę“, – teigė P.Poderskis. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurie grįžtantys emigrantai būsimą gyvenimo vietą renkasi ne pagal geriausiai sutvarkytas gatves, o pagal geriausias mokyklas.
O gyvenimo trukmės rodiklis apima ne tiek pačią biologinę gyvenimo trukmę, kiek miesto indėlį į ją – per fizinę sveikatą, emocinę sveikatą ir pan.
Kalbant apie technologijas, E.Radvilės teigimu, visi nori girdėti apie inovatyvias paslaugas, dirbtinio intelekto taikymą, skraidančius dronus ir kita, bet jei tokios technologijos diegiamos tik dėl to, kad būtų, jos yra savitikslės. „Jokio startuolio akcininkas niekada neinvestuos pinigų į technologiją, jei tai nebus įvaizdžio dalis ar nebus kam nors tarnaujanti. Ir Vilnius apsisprendė, kad technologijos nebus savitikslės – jos bus naudojamos tik tada, kai bus akivaizdi nauda“, – teigė miesto administracijos direktoriaus patarėja. „Mes technologijas norime naudoti tik tada, kai tai kels mūsų akcininkų vertę: didins laimę, mažins kelionės trukmę arba ilgins gyvenimą“, – antrino P.Poderskis.
Pavyzdžiai
Pavyzdžiui, šiukšlių jutikliai. Iš vienos pusės tai kaip ir gerai: inovatyvu, naujoviška ir, regis, padeda. Bet viena problema – jie registruoja tik šiukšles konteineryje. O konteineris gali būti tuščias, bet šiukšlės gali voliotis visur aplinkui, daviklis jų neregistruos, ir šiukšliavežė neatvažiuos. Tad vis dėlto geriau yra reguliarius šiukšliavežės atvažiavimas reguliariu laiku.
Tuo tarpu teigiamas protingo technologijų panaudojimo pavyzdys – jei vaikas susirgo ir yra nuvedamas į polikliniką, informacija apie ligą automatiškai perduodama darželiui, skaičiuojamos praleistos dienos ir pagal tai gali būti įforminamas ir tėvų biuletenis. Nebereikia jokio popieriaus, nebereikia nieko pildyti, niekur papildomai vaikščioti ar daryti.
Gedimino legionas
Tačiau, Vilniaus startuolio vykdančiojo direktoriaus ir techninės direktorės teigimu, sėkmingam šio startuolio tęstinumui reikalingas ir aktyvus akcininkų dalyvavimas.
Kiek Vilnius pasiruošęs nenumatytoms situacijoms? Ir čia kalbama ne tik kaimynystėje kylančią kiek abejotino saugumo atominę elektrinę (beje, abu pranešėjai teigė, kad tuo irgi rūpinamasi), sakė E.Radvilė, bet ir kasdienes problemas, kurios gali sutrikdyti miestiečių dieną. Tai galėtų būti potvynis, šviesoforų sistemos gedimai. Visas Vilniaus miestas yra pakankamai kompiuterizuotas, tad visa tai gali ir sugesti. Todėl šią vasarą bus organizuojamos pratybos, kuriose bus bandoma ištestuoti, kaip viskas atrodytu ekstremalesniu atveju.
„Nes iš esmės visada visi sako, kad viskas pas mus yra gerai, jokių problemų nėra, viskas veikia – tik štai kas nors neatnaujinta dešimt metų, to niekada neišbandėme, o ta įranga gal išvis mirusi“, – ironizavo P.Poderskis. Todėl ir bus organizuojamos hibridinės saugos pratybos „Gedimino legionas“.
Įsivaizduokite scenarijų: per dvi savaites ypač padažnėjo siurblinių gedimų. Siurbliai sugadinami specialiai, tai nėra atsitiktiniai gedimai. Dėl gausios liūties užtvindytas Geležinio vilko gatvės tunelis, vanduo automatiškai įsijungusiais siurbliais išpumpuojamas iš tunelio.
Nuo Savanorių pr. pusės, bandydamas įveikti apsemtą tunelį, viduryje tunelio sustoja vaikus vežantis autobusiukas – ryšio su vairuotoju nėra, ar reikia skubios pagalbos ir kokia situacija autobusiuke, neaišku.
Priešinga kryptimi, nuo Šeškinės kalno pusės važiuojančios autocisternos vairuotojas prieš pat tunelį per vėlai pastebį kliūtį, staigiai stabdo, autocisterna trenkiasi į atitvarus ir apsiverčia ant šono, iš autocisternos teka teršalai į tunelį ir susimaišo su vandeniu; vairuotojo kabina užsidega, vairuotojas spėja atsitraukti nuo įvykio vietos.
Per „Tvarkau Vilnių“ gaunama daugybė pranešimų apie įvykius skirtingose miesto vietose: trūkę vamzdžiai, išsiliejusi kanalizacija, nutrauktos troleibusų linijos, atsiradusios įgriuvos, nuošliaužos ir pan.
Kaip elgtųsi Vilnius
„Tačiau „Gedimino legionas“ yra plačiau nei vien pratybos – tai jūsų, akcininkų, galimybės prisidėti prie miesto visapusiškai. Pratybos nereiškia, kad suvažiuoja vien gaisrininkai, bet labai laukiame ir įvairių sričių miestiečių specialistų – IT komandų, hakerių, vertintojų komandų, ir kt. Pratybų esmė – pats miestas vertina, kaip miestas yra pasirengęs“, – idėją pristatė E.Radvilė.
„Hibridinė sauga nėra tai, kad įvykus avarijai, nuvažiuoja kokia „Grinda“ ir sutvarko viską. Juk tokiu atveju dažniausiai reaguoja ir viešasis transportas, ir „Susiekimo paslaugos“, kurios nukreipia srautus per kitas vietas. Bet jei turime ne kuklaus masto avariją, o kažką plačiau ir gal net piktybinio, kai skleidžiami melagingi pranešimai, sistemos tyčia laužomos ir skleidžiama dezinformacija, turime labai gerai pagalvoti, kaip mes esame visam tam pasiruošę – ir nepasiruošę“, – pasakojo P.Poderskis.
E.Radvilės teigimu, vienas iš pratybų tikslų yra ir išsibandyti atviruosius duomenis, daiktų internetą, ir mūsų operatyvumą bendrauti miestas-įmonės ir įmonės-savivalda ir t.t. Jos nuomone, po dviejų tokių pratybų bus aiškiai žinoma, ką Vilnius turi, ir kur dar reikia pasitempti.
Be pratybų, Vilniaus savivaldybė parengė ir sąrašą iš šimto „darbų“, kuriuos nuveikęs kiekvienas vilnietis prisidėtų prie geresnio miesto gyvenimo ir paskatintų kūrybišką jo augimą. „Mums svarbiausia padėti žmonėms suprasti, kad būtent jie yra didžioji miesto dalis“, – apibendrino E.Radvilė.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti adresu legionas.vilnius.lt
