Švedijos istorijos muziejus pateikė daugiau vaizdų iš kasinėjimų vietos.
Švedijos istorijos muziejaus nuotr.
Kol kas mokslininkai nežino, kas tai buvo per žmogus – nuspėjama tik tai, akd tai turėjo būti svarbus asmuo. Jo amžių ir mirties priežastį atskleis tolesni tyrimai.
Planinis kasinėjimas buvusių vikaro namų teritorijoje prasidėjo pernykštį rudenį, ir pagrindinis jų tikslas buvo atkasti rūsį bei šulinį, žinomus nuo viduramžių.
Vykstant darbams, po pastatais galiausiai išryškėjo vienas iš laivų. Projekto tikslas greitai pasikeitė ir paskutinį mėnesį archeologai užsiėmė dviejų laivinių palaidojimų atkasimu. Manoma, kad antrasis laivas buvo pažeistas tada, kai kažkada apie XVI a. buvo įrenginėjamas rūsys.
Švedijos istorijos muziejaus nuotr.
„Tai – unikalūs kasinėjimai. Paskutinį kartą toks kapas Senojoje Upsaloje buvo atkastas prieš 50 metų“, – teigia archeologas Antonas Seileris.
Švedijos istorijos muziejaus nuotr.
Vikingų laiviniai palaidojimai buvo aptikti po viduramžių laikų rūsiu ir šuliniu. Radinys buvo aptiktas tiriant žemės sklypą, kuriam turi prasidėti naujo pastato statybos.
Susiję straipsniai
Švedijos istorijos muziejaus nuotr.
Vikingas buvo palaidotas kartu su skydu (dalis matyti nuotraukoje), prabangiomis šukomis ir kitomis įkapėmis.
Osteologas Ola Magnellis tyrinėja žirgo kaulus. Į kapą dėti ir gyvūnus, kurie priklausė velioniui, buvo įprasta praktika: manoma, jog buvo tikima, jog šie gali padėti mirusiesiems, kai jie pasiekia mirusiųjų pasaulį – arba tai galėjo būti tiesiog statuso simbolis.
Žirgo gaulai buvo aptikti tik viename iš kapų – tame, kuris buvo visiškai nepažeistas.
„Tai – unikalūs kasinėjimai. Paskutinį kartą toks kapas Senojoje Upsaloje buvo atkastas prieš 50 metų, – teigia A.Seileris. Jį radinys taip džiugina todėl, nes tai pirma tokia galimybė vykdyti tyrinėjimus pasitelkiant modernias priemones. – Dabar galėsime pasitelkti šiuolaikinį mokslą ir metodus, kurie sukurs naujus rezultatus, hipotezes ir atsakymus“.
