Kaip senuosiuose mediniuose laivuose buvo verdamas maistas? Juk ugnis buvo pražūtinga

Amžių amžius žmonės keliavo mediniais laivais. Ištepti derva, su gausiomis parako atsargomis triumuose jie buvo itin degūs. Tačiau ugnis jiems taip pat buvo būtina – kaip kitaip išvirsi maistą?

 Amžių amžius žmonės keliavo mediniais laivais. Ištepti derva, su gausiomis parako atsargomis triumuose jie buvo itin degūs. Tačiau ugnis jiems taip pat buvo būtina – kaip kitaip išvirsi maistą?<br> A. Rutkausko nuotr.
 Amžių amžius žmonės keliavo mediniais laivais. Ištepti derva, su gausiomis parako atsargomis triumuose jie buvo itin degūs. Tačiau ugnis jiems taip pat buvo būtina – kaip kitaip išvirsi maistą?<br> A. Rutkausko nuotr.
 Uždaros virtuvės ėmė populiarėti tik XVII amžiuje. Jos būdavo izoliuojamos plytomis iš visų pusių, maistas būdavo ruošiamas pakabintame katile.<br> A. Rutkausko nuotr.
 Uždaros virtuvės ėmė populiarėti tik XVII amžiuje. Jos būdavo izoliuojamos plytomis iš visų pusių, maistas būdavo ruošiamas pakabintame katile.<br> A. Rutkausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 11, 2019, 11:58 AM, atnaujinta Sep 11, 2019, 11:59 AM

Iš tikrųjų maisto ruošimas net nebuvo didžiausias iššūkis. Didesnes problemas kėlė maisto išsaugojimas: juk šaldytuvų nebuvo, o ir ledo buvo galima gauti ne visada. Taigi, mėsa ir žuvis buvo sūdomos, konservuojamos statinėse. Vos pravertą statinę reikėdavo suvalgyti labai greitai. Pirmiausia, žinoma, reikėjo suvalgyti greitai gendantį maistą.

Pusryčiams jūreiviai valgydavo džiūvėsius, pietums – pupų konservus, vakarienei – šiek tiek sūdytos žuvies. Vėliau pasirodė bulvės, svogūnai, ryžiai. Vandenį jūreiviai rinkdavo lietaus pavidalu arba išlipę į sausumą. Iš tikrųjų, jūreiviams visada trūko vitaminų, o mityba buvo tokia prasta, kad ligos buvo kasdienybė.

Ugnis mediniuose laivuose buvo nepageidaujama – tačiau kartais ji buvo būtina. Iš pradžių laužas buvo užkuriamas atvirame denyje ne dažniau nei kartą per dieną. Ugnį prižiūrėdavo keli jūreiviai ir vos tik ji tapdavo nereikalinga, pelenai būdavo išpilami už borto, o ugniavietė gausiai laistoma vandeniu.

Uždaros virtuvės ėmė populiarėti tik XVII amžiuje. Jos būdavo izoliuojamos plytomis iš visų pusių, maistas būdavo ruošiamas pakabintame katile. Vėl gi – ir tuomet maistas būdavo ruošiamas tik tada, kai jūra tai leisdavo. XVIII-XIX amžiuose jau buvo naudojamos metalinės krosnys, kurios buvo dar uždaresnės ir saugesnės.

Iš tikrųjų jūreiviai įprasdavo valgyti rūkytą mėsą bei žuvį, gausiai užgerdami šaltą maistą romu (kurį itin mėgo Karibų regiono piratai) ar vynu. Alkoholis tarnavo kaip dezinfekcinė priemonė ir šiokia tokia pramoga, padedanti užsimiršti pakankamai monotoniškoje rutinoje.

Beje, maisto ruošimas laive ir vėliau nebuvo lengva užduotis. Mažesnius laivus labai siūbuoja bangos, todėl tikimybė nusiplikyti karštu viralu yra išties nemaža. Didžiausių karinių laivų įgulą sudaro tūkstančiai žmonių (pavyzdžiui, „Ford“ klasės lėktuvnešyje gyvena apie 6000 žmonių), todėl maisto ruošimas yra daug pastangų ir strategijos reikalaujanti užduotis.

Taigi, maisto ruošimas senuosiuose burlaiviuose buvo sudėtingas darbas. Ugnies buvo vengiama, todėl vos tik pasitaikydavo proga, jūreiviai ieškodavo, kur išlipti į sausumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.