Prakeikimas ragina demonus pakenkti šokėjui Mannai, kuris greičiausiai dalyvavo šokių konkurse ar turnyre garsiajame Izraelio teatre „Caesarea Maritima“, pastatytame Erodo Didžiojo laikais.
Tai, kad plokštelė buvo rasta tokio prestižinio teatro griuvėsiuose, leidžia manyti, kad Manna „turėjo būti garsus menininkas, todėl prizas turėjo būti nemažas, jau nekalbant apie šlovę ir reputaciją“, pasakoja Veronos universiteto istorijos profesorius Attilio Mastrocinque, išsamiai aprašydamas savo prakeiksmo vertimą straipsnyje, publikuotame knygoje „Studies in Honour of Roger S.O. Tomlin“ (liet. „Tyrimai Rogerio S.O. Tomlino garbei“).
Manną užkeikiantis asmuo nesismulkino: „Suriškite kojas, sutrukdykite Mannos šokiui, – rašoma prakeiksmo plytelėje, kurioje užrašas išraižytas graikų kalba. – Sulipinkite akis, rankas, kojas, kad jos Mannai būtų lėtos, kai jis šoks teatre“.
Prakeikimu kreipiamasi į kelis dievus – tarp jų ir į senovės Egipto magijos bei išminties dievą Thothą. Tai taip pat ragina „dangaus demonus, oro demonus, žemės demonus, požemio demonus, jūros, upių demonus, šaltinių demonus“ užpulti Manną.
„Susukite, užtemdykite, sulipinkite, sulipinkite akis, – prašo prakeiksmas – Kad jis judėtų lėtai ir prarastų pusiausvyrą“.
Plokštelę su prakeiksmu 1949-1954 m. atrado Italijos archeologų komanda – tačiau užrašą buvo sunku įskaityti. A.Mastrocinque’ui tekstą iššifruoti pavyko tik pasinaudojus metodu, vadinamu atspindžio transformacijos vaizdavimu (RTI). Naudodama RTI, kompiuterinė programa sukuria daugybę artefakto nuotraukų, darytų iš skirtingų apšvietimo kampų – ir tai sukuria išplėstinį vaizdą.
Pati lentelė datuojama VI amžiumi – kai tas vietas valdė Bizantijos imperija.
Atsižvelgiant į tą laikotarpį, gali būti, kad Manna ir jo prakeikėjas buvo iš tarpusavyje konkuruojančių grupuočių. Bizantijos imperijoje žmonės, konkuruojantys šokių ar kituose konkursuose, kartais priklausydavo priešingoms frakcijoms – tokioms kaip „mėlynoji“ ir „žalioji“ – ir konkurencija tarp šių grupių galėjo būti labai intensyvi, o kartais net sukelianti ir viešas riaušes, rašo A.Mastrocinque.
Tačiau kad ir kokia būtų priežastis, prakeiksmo plokštelė yra ilga, joje išraižyta 110 eilučių. Nors oficiali Bizantijos imperijos religija buvo krikščionybė – o ši negarbino Thotho ir kitų pagoniškų dievų – tai nesustabdė prakeikimo lentelių naudojimo, teigia mokslininkas ir pažymi, kad greičiau priešingai – tokios lentelės tapo ilgesnėmis ir detalesnėmis.
„Ši [prakeikimo lentelė] kartu su daugeliu kitų, sukurtų vėlyvajame imperijos laikotarpyje ir ankstyvaisiais viduramžiais, patvirtina, kad Romos imperijos krikščioniškumas nesustabdė magijos menų. Priešingai, jie vis labiau plito ir tapo sudėtingesni“, – rašo A.Mastrocinque.
Šiuo metu lentelė eksponuojama Milano Archeologijos muziejuje.
