Policijos atstovas pokalbio pradžioje mums atskleidė, kad šiuo metu pagal tyrimus populiariausi yra tokie trys sukčiavimai: prekių pirkimas internetinėse parduotuvėse, skambučiai ir visokie pasiūlymai atnaujinti programas, investuoti ar pasidalinti duomenimis.
Internetinės parduotuvės
„Šiuo metu populiariausia apgavystė elektroninėje erdvėje yra prekių ar paslaugų pirkimas internetinėse parduotuvėse“, – teigia R.Matonis.
Didžiausia problema, pasak pašnekovo, tai, jog žmonės perveda avansą dar negavę prekės. Dažniausiai tai būna automobilio pirkimas. Taip pat labai dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės nusiperka nekokybišką prekę. Jie įsivaizduoja, kad perka kažkokio žymaus prekės ženklo produktą, tačiau kai gauna prekę, supranta, jog ji neatitinka kokybės, kurią matė internetinėje parduotuvėje.
Taip pat problema, kai žmonės sumoka iš anksto už prekę ar paslaugą, tačiau galiausiai ji pirkėjo taip ir nepasiekia.
Kaip to išvengti?
Ramūnas Matonis dalinasi keliais pagrindiniais patarimais. Visų pirma, atkreipti dėmesį į puslapio pavadinimą. Dažniausiai siūlomi puslapiai vizualiai atrodo kaip įprasta internetinė parduotuvė. Tačiau išduoti gali adresas. Ne visada, bet kartais jis būna labai neaiškus. Geriau nepasitikėti tokiomis svetainėmis.
Antra, atkreipti dėmesį į gramatines klaidas. Dažniausiai viskas yra išverčiama per paprasčiausią Google vertėją arba kitas interneto vertimo programas. Todėl būna paliekama labai daug klaidų. Taigi, jeigu matote labai daug klaidų, tai yra ženklas, kad už šio puslapio slepiasi sukčiai.
Ir pats svarbiausias ir pats lengviausias ženklas atskirti, jog pasiūlymas nėra realus, tai labai patraukli ir įtartinai maža kaina.
„Stebuklų nebūna“, – nusišypso pašnekovas, – „jeigu žmogui siūloma nusipirkti labai pigiai labai gerą prekę arba labai gerą automobilį gerų metų už labai gerą sumą, tai vėl greičiausiai tai bus netikras pasiūlymas. Žmogus juo patikėjęs greičiausiai bus apgautas.“
Skambučiai „alio, mama“
Policijos informacija, antra pagal populiarumą apgavystė yra sukčių skambučiai, kitaip vadinami: „alio, mama“, su prašymais pervesti pinigus, skirtus į nelaimę patekusiam artimąjam. Ši apgavystė gaji ir naudojama apgauti vyresnio amžiaus žmones. Dažniausiai prašoma arba pervesti pinigus arba pasakyti savo el. bankininkystės prisijungimus.
Kaip apsisaugoti?
„Pagrindinis patarimas yra visų pirma netikėti žmogumi, kuris yra kitame laido gale arba kitame kompiuterio gale“, – sako Ramūnas Matonis.
Svarbu suprasti, jog tai gali būti bet koks asmuo. Policijos atstovas teigia, jog kartais tai nėra tik skambučiai. Kartais sukčius perima elektroninių laiškų susirašinėjimus su kitais asmenimis, tarp įmonių. Žmogus galvoja, jog bendrauja su artimu žmogum, tačiau, iš tiesų, susirašinėja su sukčiumi. Tad geriausia niekuo nepasitikėti, kai yra prašoma pervesti kažkokią pinigų sumą ar atsiųsti el. bankininkystės duomenis. Kiekvieną kartą geriausia įsitikinti, jog pinigai keliauja ten, kur jūs ir galvojate.
Žinutės su nuorodomis, pasiūlymai investuoti
Pastaruoju metu „ant bangos“ yra sukčiavimai, kai žmogui yra siūloma investuoti į įvairias neaiškias platformas, sms žinutės su prašymais atnaujinti savo smirt id paskyras. Tuomet paprašo suvesti el. bankininkystės duomenis ir taip nuskaito dideles sumas pinigų. Taip pat pasitaiko, jog sukčiai atsiunčia elektroninius laiškus su pasiūlymais atsisiųsti programėles, kurios periima žmogaus valdomą kompiuterį. Taip pat skambučiai iš užsienio šalių, dažniausiai iš kaimyninių valstybių. Jie taip pat siūlo investuoti į tam tikras platformas. Patikėję žmonės labai skaudžiai nukenčia.
Kaip įsitikinti, ar atsiųsta informacija yra tikra bei kaip nepakliūti į sukčių pinkles?
Pašnekovas vėl primena, jog labai svarbu nepasitikėti žmogumi, kuris yra kitame telefono gale. Įsitikinti, jog pasiūlymas tikrai yra tikras. Taip pat įsitikinti svetainės patikimumu – atsiųstas puslapis vizualiai tikrai gali atrodyti panašus į pavyzdžiui banko puslapį, tačiau neretai adresas būna kitoks nei tikro banko puslapio. Gavus žinutę su banko puslapio nuoroda, reiktų neatidarinėti nuorodos iš žinutės, o atidaryti naršyklę ir suvesti banko adresą.
