Sukčius prisistatė banko darbuotoju ir nukentėjusiajam pasakė, jog įvyko saugumo pažeidimas, tad reikia visus pinigus iš vienos sąskaitos perkelti į kitą.
Vyras pasakojo, jog skambutis tikrai buvo lyg skambinta iš jo banko skyriaus.
„Jaučiuosi gana kvailai, bet jie buvo tokie įtikinami“, – sakė 91-erių metų vyras.
Tiesa, sukčiams apgauti pavyko ne iš pirmo karto – pirmas skambutis nukentėjusiajam sukėlė įtarimų, tad jis padėjo ragelį. Tačiau po 20 minučių sulaukė antrojo skambučio.
Antrojo skambučio metu tariamai banko valdytojo pareigas einantis asmuo galėjo suteikti aukos asmeninę informaciją, įskaitant sąskaitos likutį, naujausius mokėjimus ir velionės motinos pavardę.
Tad po antro skambučio, vyras padarė pavedimą kaip buvo nurodyta. Supratęs, jog tai yra apgaulė, kreipėsi į policiją, tačiau susigrąžinti patirtos žalos negalėjo. Mat policijos atstovas teigė, jog šis pavedimas vertinamas kaip „tiesioginis mokėjimas“ – tai reiškia, kad jis pats pernešė pinigus į kitą sąskaitą, o ne pavogė iš jo sąskaitos.
Pietų Jorkšyro policijos apsaugos nuo sukčiavimo pareigūnas Andy Foster teigė: „dabar sukčiai gali padaryti, jog atrodytų, kad jie skambina iš vietinio ar jūsų banko numerio, todėl jų apgaulingos schemos tampa dar įtikinamesnės.“
Kartu jis pridūrė, kad banko atstovas niekada telefonu nesikreiptų į jus prašydamas pervesti pinigus į kitą sąskaitą.
Gėda papasakoti, jog buvo apgauti
Tačiau ne visas sukčiavimo istorijos išeina į viešumą ar pradedama kažkokia byla. Tyrėjai sako, kad maždaug trečdalis pagyvenusių sukčiavimo aukų yra per daug sugėdinti, kad papasakotų savo šeimoms ar draugams, kas su jais atsitiko, rašoma BBC NEW straipsnyje.
Anot kovos su sukčiavimu tyrimų centro, vyresni nei 65 metų žmonės tris kartus dažniau įkliūna į internetinių sukčių pinkles nei būna fiziškai apiplėšiami.
Sukčiavimo auka, 93 metų Dolores Walker teigė, kad tai privertė ją jausti gėdą. Ji sakė niekam nepasakojusi apie apgaulę, kai skambučio metu sukčiams atskleidė savo mokėjimo kortelės duomenis.
„Galų gale aš tiesiog nustojau atsiliepti į skambučius tikėdamasi, kad jie paliks mane ramybėje“, – teigia moteris.
Kovos su sukčiavimu tyrimų centro direktorius teigia, kad daugelis nukentėjusių nenori pripažinti, jog tapo sukčiavimo auka, o kai kurie vyresnio amžiaus žmonės net nesupranta, jog juos apgavo.
„Žmonėms nepatinka jaustis apgautiems“, – teigia pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad pagalba, patarimai iš vaikų, anūkų gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išvengti sukčių apgaulių, kurios sąmoningai nukreiptos į juos. Specialistai pataria apie galimas apgaules internete su tėvais ar seneliais kalbėtis kuo dažniau – taip šie jausis saugesni ir labiau užtikrinti virtualioje erdvėje. Taip pat rekomenduojama paprašyti vyresnių žmonių, kilus bent menkiausioms abejonėms dėl su jais internetu bendraujančių žmonių sąžiningumo ar gautų laiškų tikrumo apie tai pasikalbėti su geriau išmaniąsias technologijas išmanančiais šeimos nariais.
Dar vienas svarbus aspektas – raginti sukčiavimo aukas nesigėdinti savo neapdairumo ir kreiptis pagalbos. Tai svarbu ne tik norint padėti pinigus ar asmens duomenis praradusiems asmenims, bet ir norint užkirsti kelią panašioms atakoms ateityje. Išaiškinti ir bausmių sulaukę nusikaltėliai nebekels grėsmės kitiems.
Patiklumas vyresnio amžiaus žmonėms gali kainuoti ne tik pinigus, tačiau ir asmeninių duomenų praradimą. Kibernetinio saugumo ekspertai teigia susiduriantys su situacijomis, kuomet šiai grėsmei skiriamas per menkas dėmesys. Baimė prarasti pinigus skatina labiau domėtis saugumu ir atidžiau vertinti gaunamą informaciją, nes tai – gerokai lengviau suprantamas nuostolis. Tačiau specialistai perspėja: asmens duomenų vagystės – lygiai tokios pat pavojingos.
Pavyzdžiui, pasinaudojus svetimais asmeniniais duomenimis, galima kito, niekuo dėto žmogaus vardu kurstyti nesantaiką, skleisti propagandą, platinti įžeidžiantį turinį viešojoje erdvėje ar netgi užsiimti nusikalstama veikla. Situacijos, kai policijos pareigūnai pasirodo prie nieko neįtariančių žmonių durų, kaltindami juos užsiėmus viena ar kita nelegalia veikla internete (pavyzdžiui, nelegalia prekyba), yra ne tokios jau retos pasaulyje. Laimei, tokius sukčiavimo atvejus paprastai pavyksta išaiškinti, tačiau nukentėjusiajam tai reiškia ne tik sudėtingą ir ilgą tyrimą ar net teisinį procesą, tačiau ir sugadintą reputaciją.
