Tuomet tekdavo skambinti į „centriuką“, gaišti laiką laukiant, kol dispečerė vis kartoja jūsų adresą, kol kuris nors iš vairuotojų galiausiai teikiasi priimti jūsų užsakymą.
Galiausiai dar ir tekdavo laukti skambučio, patvirtinančio taksisto atvažiavimą. Žinoma, ir gyvenimo tempas buvo lėtesnis, tačiau vis tiek būdavo sugaištama labai daug laiko.
Dabar – tik naujovių pradžia
Galima palyginti, kaip taksi kviečiamas dabar: bakst pirštu į programėlę telefone, pats telefonas parenka adresą, iš kur kviečiate, tad belieka retkarčiais užmesti akį, kaip taksistui ar pavėžėtojui sekasi važiuoti pas jus.
Na, o sulaukus iššokusios žinutės telefono ekrane belieka išeiti į lauką.
Negana to, kai kuriais atvejais jau nebereikia gaišti laiko ir laukiant, kol po kelionės taksistas paims pinigus, viską susiskaičiuos ir iš visų kišenių sugraibys smulkius pinigus grąžai, nes pinigai išskaičiuojami iš kortelės.
Be ko visa tai nebūtų įmanoma? Taip, be mobiliojo interneto ryšio. Bet tai – tik pradžia.
Jau netrukus startuos nauja jo karta – 5G, o tada viskas bus dar įdomiau.
5G ryšio privalumai
5G – tai naujos kartos mobilusis ryšys, kuris veiks iki 20 kartų greičiau.
Tačiau dar svarbiau, kad jis pasižymės ne tik įspūdingu duomenų perdavimo, bet ir reakcijos greičiu, ne tik prilygstančiu, bet ir pranokstančiu žmogaus reakcijos greitį.
Ką tai reiškia? Žinoma, savavaldžių automobilių gausėjimą gatvėse.
Taip, pavieniai savavaldžiai automobiliai kai kur pasaulyje (pavyzdžiui, JAV, Kalifornijos valstijoe) važinėja jau ir dabar, bet kol kas tai nėra ištisa savavaldė sistema.
Taip, šiandien pamatę kliūtį kelyje sugebame ne tik neįsirėžti į ją, bet ir apvažiuoti, o gal ir įspėti kitus vairuotojus – pavyzdžiui, pažymėti navigacijos programėlėje ar bent jau pranešti policijai ar kelių priežiūros tarnyboms.
Bet visa tai šiandien trunka labai ilgai. Ir ne tik dėl žmogaus lėtumo, bet ir dėl duomenų suvaikščiojimo per visus serverius, tarnybas greičio.
O kompiuteris tai galėtų padaryti akimirksniu, tad būtų galima žinoti kelių eismo būklę realiuoju laiku ir visas savarankiškai (be vairuotojų) važiuojantis eismas galėtų akimirksniu išvengti kliūties, perspėti apie ją kitus savavaldžius automobilius ir taip išvengti ne tik nelaimingų atsitikimų, bet ir spūsčių susidarymo.
Svarbi kiekviena sekundė
5G padės ir reguliuojant eismą. Greitosios pagalbos, policijos ar gaisrinės automobiliui įjungus sirenas ir išsiuntus pirmumo poreikio signalą išmanieji šviesoforai realiu specialiųjų tarnybų automobilio judėjimo greičiu galės koreguoti šviesoforo signalus, sudarydami jam žaliąjį koridorių.
Naujosios ryšio technologijos padės ir efektyviau reguliuoti bendrąjį eismą – apskaičiuoti, kiek automobilių laukia prie raudono signalo, priimti duomenis, kurie ketina važiuoti toliau, ir pagal tai optimizuoti laukimo laiką.
Beje, Stokholmo (Švedija) Kistos rajone jau veikia ir „nematomi“ šviesoforai, reguliuojantys ten važinėjantį eksperimentinį savavaldį viešąjį transportą.
Žmogus jų net nemato, nes tai yra davikliai ir antenos, paslėptos kuriame nors stulpe, tačiau savavaldžiam autobusui jos siunčia signalus, kada galima važiuoti, o kada privalu sustoti.
Būtent tokiais atvejais svarbiausia duomenų perdavimo greitis ir reakcija, nes jei savavaldis autobusas sustotų tik po sekundės nuo tada, kai pėsčiasis įžengė į perėją, būtų labai blogai.
Padeda ne tik keliuose
O juk savavaldė technika įžengs ne tik į kelius – ji jau ir dabar po truputį rieda net ir į žemės ūkio sferą.
Antai amerikiečių gamintojai „John Deere“ jau pardavinėja tiek iš dalies savavaldį traktorių, tiek kombainą. Vairuojantis žmogus jame dar dėl visa ko būtinas, bet tai – daugiau atsargumo priemonė.
O greitam mobiliajam ryšiui aprėpus ir laukus, traktorius ar kombainas galės ne tik vadovautis jame esančiais davikliais, bet ir bendrauti su fermos duomenų centru, sinchronizuojančiu duomenis tarp keliolikos ar keliasdešimties, o gal net šimtų įrenginių bei daviklių, esančių lauke. Tiesą sakant, išplitus 5G ryšiui ūkininkavimas bent jau iš dalies galės priminti patogų ir švarų biuro darbuotojo darbą.
Juk laukų apžiūra bus atliekama pasitelkiant dronus (tai daroma jau ir dabar, tik dronų veikimo spindulys dabar dar mažokas), tręšimas – automatiškai pagal daviklius, esančius dirvoje.
Visa tai leis sutaupyti tiek finansų, tiek laiko.
