Skaitmeninėje ekonomikoje IT srities „dinozaurams“ lemta išnykti
Per artimiausius trejus metus daugiau kaip pusė pasaulio ekonomikos taps skaitmenine ir konkurencinėje kovoje galės išsilaikyti tik naujos rūšies – hiper kompanijos, kurios prisitaikys prie naujų iššūkių ir investuos į svarbiausias technologijas ir naujus valdymo modelius, kad taptų super greitos, pasirengusios didelių duomenų apdorojimui ir prisijungusios prie daiktų interneto tinklo.
Prognozuojama, kad vyraujanti 2020 m. kryptis bus dirbtinio intelekto (DI) raida. Jau šiandien 35 proc. JAV finansų ir vertybinių popierių rinkos valdo dirbtinis intelektas. „Salesforce“ duomenimis, šiandien 42 proc. įmonių naudoja DI, o 40 proc. bendrovių planuoja DI instrumentus įdiegti per artimiausius dvejus metus.
„Information data center“ (IDC) informacinių technologijų rinkos analitikų vertinimu, iki 2023 metų daugiau kaip pusę pasaulio BVP sudarys produktai ir paslaugos, kurias teiks skaitmeninę transformaciją įveikusios pramonės šakos.
Įmonių ateitis priklauso nuo technologijų, kurios leidžia kompiuterizuoti įvairius procesus nuo apskaitos tvarkymo, inventorizavimo, valdymo iki gamybos. Todėl įmonės, kurios atsiliks IT srityje, taps pramonės dinozaurais, kuriems lemta išnykti.
Jūsų verslo sėkmė priklauso nuo IT specialisto kompetencijos
Įmonių skaitmeninės transformacijos įgyvendinimas tampa iššūkiu jų vadovams ir dar didesniu galvos skausmu IT departamentų vadovams, kurių vaidmuo šiandien gerokai išsiplėtė. IT specialistai įmonėse ne tik prižiūri IT ūkį, bet ir tampa atsakingi už kompanijos skaitmeninės transformacijos strategijos rengimą bei įgyvendinimą, personalą ir biudžetą, naujų verslo modelių kūrimą.
IT specialistai tampa faktiškais skaitmeninės transformacijos vadovais, nuo kurių sprendimų ir kompetencijų priklauso įmonės ateitis. „Forester“ duomenimis apie 75 proc. įmonių turi pasirengę skaitmeninės transformacijos strategiją, tačiau tik 16 proc. įmonių tvirtina turinčios reikalingų resursų ir IT įgūdžių ją įgyvendinti. Kitas tyrimas atskleidė dar opesnę šios problemos pusę: 93 proc. bendrovių patvirtino susiduriančios su kompetencijų šioje srityje stoka.
Skaičiuojama, kad iki 2022 m. kompanijos išleis apie 2 mlrd. JAV dolerių, diegdamos technologines naujoves. Tačiau neretai paaiškėja, kad įmonės skubančios į skaitmeninės transformacijos traukinį, įsigyja bilietą ne ta kryptimi. „McKinsey“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc. skaitmeninės transformacijos programų žlunga ir įmonės praranda nemažai resursų ir investicijų į projektus, kurie nepasiteisina.
Specialistų žinios kaip kompiuterinės programos – turi būti periodiškai atnaujinamos
„IT specialistų ir reikiamų kompetencijų trūkumas – tai pagalys, įstrigęs skaitmeninės transformacijos vežimo rate. Skaičiuojama, kad 2019 metais įgūdžių IT srityje trūkumas, dėl kurio vėluos, sutriks ar pabrangs prekių ir paslaugų patekimas į rinką, pasaulyje atneš 302 milijardus JAV dolerių nuostolių. Prognozuojama, kad 2020 m. jie išaugs daugiau nei dvigubai ir sieks 775 milijardus JAV dolerių“, – sako tarptautinės programavimo kursus rengiančios kompanijos „Software Development Academy“ prezidentas Piotr Mazur.
„Tampa akivaizdu, kad šią kliūtį verslas galės įveikti arba investuodamas į savo IT darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimą, arba pasitelkdamas išorės specialistus tam tikrų projektų įgyvendinimui,“ – pažymi P.Mazur.
Darbuotojų perkvalifikavimas padės spręsti ir mažėjančių darbo vietų, kurias iš žmonių palaipsniui pasiglemš dirbtinis intelektas, problemą. EBPO tyrimo, kurį atliko Oksfordo universiteto mokslininkai, duomenimis 66 mln. darbuotojų išsivysčiusiose šalyse artimiausiais metais liks be darbo dėl automatizacijos procesų. Sociologai pastebi, kad šis procesas gali kelti dideles socialines problemas, o vienintelis sprendimas yra nauji žmonių išmokti įgūdžiai.
„Tie, kieno darbo vietas ateityje perims robotai ir dirbtinis intelektas, turi jau šiandien mokytis juos valdyti – programavimo kalbų žinojimas siekiant darbo tampa tokia pat būtinybe kaip prieš dešimtmetį ar du buvo anglų kalbos mokėjimas“, – sako „Software Development Academy“ vadovas.
Jis pasakoja, kad į kompiuterių kalbų „mokyklos suolą“ sėda vis daugiau neseniai universitetus baigusių ar dar vis studijuojančių žmonių. Vieni patys nusprendžia mokytis programavimo ir keisti karjerą 180 laipsnių kampu, kiti – paskatinti darbdavių.
„Dešimtadalis mūsų akademijos kursus Vidurio, Rytų Europoje ir Baltijos šalyse lankančių žmonių studijuoja universitetuose. Daugumą jų mokytis ir tobulintis atsiunčia darbdaviai, matantys, kad specialistams trūksta šiandien reikalingų įgūdžių, o aukštosios mokyklos nespėja reaguoti į kintančią situaciją. Žmogaus žinios šiandien tampa kaip kompiuterio programinė įranga, kurią periodiškai reikia atnaujinti“, – sako „Software Development Academy“ prezidentas P.Mazur.
