Specialistai sako, kad keičiasi kibernetinių atakų taikiniai. Jei pernai buvo kalbama apie tinklalapius, jų apsaugą, apie melagienas, kurios skverbiasi į mūsų kompiuterius ir galvas, tai šiemet diskutuojama apie globalesnius dalykus. Pavyzdžiui, išmaniai valdomi elektros tinklai gali būti užpulti kibernetinėje erdvėje ir visa Lietuva gali likti be elektros.
Kibernetinės pajėgos
Dar prieš ketverius metus kibernetinės erdvės saugumas buvo silpnoji Lietuvos politikos dalis. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza sako, jog tuomet nei žmonės buvo informuojami apie kibernetines atakas ir kaip nuo jų apsisaugoti, nei specialistai mokėjo vieningai dirbti. Įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras viską pakeitė. Pasak viceministro, vos per kelerius metus pavyko iš nevykėlių padėties šioje srityje pakilti į lyderius.
„Prieš porą metų konsolidavome visą saugą ir šiandien Krašto apsaugos ministerija yra atsakinga už visos Lietuvos kibernetinį saugumą, įsteigtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris per metus ištiria daugiau nei 50 tūkst. incidentų. Ir geba pamatyti tas ar bent didžiąją dalį tų bėdų, ir iš anksto informuoti apie artėjančią grėsmę tiek vartotoją, tiek organizaciją, tiek interneto paslaugų teikėją“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė E.Kerza.
Lietuvoje kuriamos greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos – tai bene didžiausia šių metų naujiena. Dabar Lietuvoje bus sutelktos pajėgos, kurios užtikrins visos Europos kibernetinį saugumą. Jei prieš kelerius metus krašto apsaugos viceministras sakė, kad vyko kibernetinių genijų paieška, tai dabar jau jis kalba apie tai, jog Lietuva pasiruošusi stovėti priešakinėse linijose, dirbti 24 valandas per parą ir dalintis turimomis žiniomis.
Pavojingi net skaitikliai
„Šiemet turime išsispręsti kelis labai svarbius uždavinius. Kadangi Lietuva ruošiasi atsijungti nuo BRELL – elektros tinklo, mus jungiančio su Rusija ir Baltarusija – tai vienas pagrindinių uždavinių yra apsaugoti savo visas naujai diegiamas sistemas nuo kibernetinių atakų. Jeigu susijungus ne taip baisu, kad atsitikus pas mus kažkam, skaudėtų ir Rusijos Federacijai, ir Baltarusijai. tai kai atsijungsime ir prisijungsime prie Vakarų Europos, bus bėda – nes skaudės mums ir mūsų partneriams“, – pasakojo viceministras.
Pasak jo, kitas dalykas – diegiamos vis modernesnės ir išmanesnės elektros paskirstymo sistemos. „Pavyzdžiui, išmanieji elektros skaitikliai, kurie automatiškai perduoda duomenis – bet ir tuo pačiu gali būti valdomi, o tai reiškia ir užvaldomi. O užvaldžius tokius daviklius gali ne tik vienam namų ūkiui, tačiau visam rajonui, miestui ar net šaliai atjungti elektros energiją. Jeigu anksčiau užtekdavo tepalus nuleisti ir tokiu būdu sutrikdavo elektros energija, tai šiandien viskas yra valdoma išmaniai. Sutrikdžius išmaniąją sistemą, vartotojai liktų be elektros, šilumos ir turėtų daug iššūkių“, – sakė E.Kerza.
Pasak viceministro, daug iššūkių laukia ir tarptautinėje arenoje.
Tarptautinė arena
„Kadangi jau porą metų intensyviai darbuojamės kuriant intensyvaus kibernetinio reagavimo pajėgas, tai šiemet kovą turime didžiulį iššūkį ir šventę tuo pačiu, nes tikslas yra pasirašyti susitarimą Europos Sąjungos viduje ir kaip ir oficialiai nukirpti kaspiną, pradėsiantį oficialų, 100 proc. teisėtą greito reagavimo pajėgų egzistavimo kelią. Tenka papildoma atsakomybė, nes šiemet būtent mes vadovaujame toms greito reagavimo pajėgoms. Tai reiškia, kad mūsų partneriai, kurie fiziškai dirba kitose valstybėse, turi turėti su mumis gerą savitarpio mechanizmą ir gebėti kartu su mumis dorotis su tais 2020 m. iššūkiais“, – teigė E.Kerza.
Pasauliniame kibernetinio saugumo indekse Lietuva per dvejus metus atliko milžinišką šuolį ir iš 57-os vietos pakilo į 4. Kasmet Nacionalinis kibernetinio saugumo centras užregistruoja virš 50 tūkst. kibernetinių incidentų, kurie tampa vis sunkiau aptinkami.
„Lietuvai teko didelė garbė ir atsakomybė būti autoriais, kai pasiūlėme visiškai kitokį bendradarbiavimo modelį. Anksčiau visi žinodavo, kad keičiamės informacija, kažką perduodam, kažką gaunam. Tai mes pasiūlėme integruoti žmones iš skirtingų valstybių ir iš jų sudaryti vieną komandą, ją išmokyti, apginkluoti moderniais kibernetiniais ginklais. Sukurti teisės bazę, kas buvo pirmų metų uždavinys, 2019 m. uždavinys“, – pasakojo E.Kerza.
Jo teigimu, turint teisyną, įrankius, ištreniruotus žmones, galima stoti į kovą su šiuolaikiniais iššūkiais. „Ir taip, nuo šių metų sausio 1 d. Lietuva yra iškėlusi vėliavą ir veda tą greito reagavimo pajėgų komandą į kovą, ir laukiam kada tik šitas mūšis beprasidės. Tarkime, kažkurioje mūsų Europos Sąjungos valstybėje arba už jos ribų nedraugiški žmonės ar valstybės užpultų elektros energijos tinklą arba gėlo vandens perdavimo sistemą. Ta valstybė matydama, kad tai didelis incidentas, patiriami milžiniški nuostoliai, stoja reaktoriai, nebevaldomos pramoninės sistemos, pasikviestų mus į pagalbą“, – aiškino viceministras.
Pasak jo, mūsų vadovaujamos pajėgos nedelsiant – ne ilgiau kaip per 72 val. – atsidurtų bet kuriame pasaulio kampelyje su išmania įranga, technologija, žiniomis. „Išsiskleistų, įdiegtų savo technologijas – tiek programines, tiek technines, kad iš vienos pusės aptiktų šaltinius, iš kur atsiranda tie incidentai, iš kitos pusės išaiškinus pasakytų, ką reikia padaryti, kad agresija būtų sustabdyta, neutralizuoti padariniai, įdiegti mechanizmai, kurie jau toliau saugotų nuo tų atakų“, – teigė E.Kerza.
Kaip sakė krašto apsaugos viceministras, iš ne Europos Sąjungos šalių perkami mobilūs įrenginiai, diegiamos įvairios programėlės, kurioms suteikiame prieigą prie visų savo kontaktų, savo judėjimo erdvėje ir kitų duomenų – tai būdai įvykdyti kibernetinį nusikaltimą prieš mus. Daugumos tokių nusikaltimų pėdsakai pernai vedė į Rusijos Federaciją. Viceministras sako, jog tą galima vadinti naujuoju šnipinėjimu. Todėl, pasak E.Kerzos, labai svarbu rūpintis asmeniniu kibernetiniu saugumu.
„Yra aibė nemokamų instrumentų nacionalinio kibernetinio saugumo puslapyje, kur pats vartotojas gali pasitikrinti, ar jo kompiuteris, telefonas nėra užkrėstas, ar nėra užfiksuota kažkokia nusikalstama veikla. Jau laužiamasi nebe į „geležį“. Nebe į programinę įrangą, kuri iš dalies saugo mūsų perimetrą, o laužiasi į žmogaus smegenis. Socialinė inžinerija tapo vienu didžiausių iššūkių. Per ketverius metus kreivė eksponentiškai kyla į viršų, tie patys nusikaltėliai – nebūtinai valstybės, kartais ir paprasčiausi nusikaltėliai, kurie nebūtinai ir gudrūs labai, bet naudojasi žmonių silpnom savybėm. Nes kokią technologiją beturėtum, bet silpniausia grandis vis dėlto yra žmogus“, – pasakojo E.Kerza.
Tačiau viceministras abejoja, ar šiemet tapsime saugiausia šalimi kibernetinio saugumo srityje.
„Žinote, galvoju, kad absoliutaus saugumo nėra, nei viena valstybė nėra šimtu procentų saugi ir negali tokia būti – nes tos technologijos ir piktavaliai vystosi tokiu pačiu tempu, kaip ir tu kovoji su jais. Jei mes išsilaikytume ir būtume tarp dešimties šalių, draugų ir bičiulių kartu, tai būtų labai geras rezultatas, nes šiandien yra vieno tipo grėsmės, rytoj – kito. Dar po penkerių metų galbūt ne apie kibernetines o apie kosmines grėsmes kalbėsime“, – sakė viceministras.
Laida „24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
