„Lietuvos rytas“ su Jay Samitu kalbėjosi apie ateitį, su ja susijusius iššūkius ir baimes, jų pagrįstumą – ir kaip pasiruošti naujiems pokyčiams šiame niekad nenurimstančiame pasaulyje.
– Vasario 21 d. atvykstate į Lietuvą. Kaip prisistatytumėte mūsų skaitytojams, kurie apie jus dar negirdėjo?
– Esu tiesiog serijinis entrepereneris, pasitelkiantis technologijas tam, kad sukurtų teigiamus pokyčius. Pastaruosius 30 metų praleidau kurdamas milijardų dolerių vertės įmones, pertvarkydamas pramonės šakas ir atnaujindamas vyriausybines institucijas. Dirbdamas su visais – nuo Steve'o Jobso ir Billo Gateso iki Steveno Spielbergo ir Richardo Bransono – atradau sėkmės schemą.
Siekdamas išmokyti žmones įsisavinti asmeninę transformaciją, pasinaudoti progomis ir suklestėti šioje begalinių naujovių epochoje, parašiau knygą „Disrupt You!“. Turint sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding), rizikos kapitalo, privataus kapitalo ir kriptovaliutų galimybes, norint sukurti milijardų dolerių bendroves verslininkams nebereikia būti Silicio slėnyje. Tiesiog pažvelkite į kosminę lietuvių „Vinted“ sėkmę.
– Prekyba visada buvo žmonijos dalimi, tačiau dabar didžiosios korporacijos gąsdina žmones ir kelia neapykantą. Ar kažkas nukrypo ne į tą pusę, ar vis dėlto nereikia jaudintis?
– Korporacijos nėra nei gėris, nei blogis. Tai verslai, kurie sprendžia problemas. Kai laikai ir poreikiai pasikeičia, senas kompanijas lengvai sužlugdo startuoliai, turintys geresnius sprendimus.
Didžiausia klaida yra manyti, kad verslininkai ar įmonės parduoda produktus – nes iš tikrųjų jie parduoda sprendimus. Išspręskite problemą, kuri liečia milijonus – ir busite sukūrę milijardų dolerių vertės bendrovę.
Verslininkams dar niekada nebuvo geresnių laikų. Kas 48 valandas atsiranda naujas milijardierius. Kokią problemą imsitės spręsti? Mūsų pasaulis turi daugybę problemų, pradedant kasdieninėmis (pavyzdžiui, eismas) ir baigiant egzistencinėmis (klimato kaita, sveikatos priežiūra, maisto ir vandens trūkumas). Per pastaruosius 25 metus technologinės naujovės sumažino pasaulio skurdą 74 proc. ir padidino vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę iki 72,6 metų.
Bet susitelkusi į šias problemas, žmonija nekreipė dėmesio į iškastinio kuro ir kitų šalutinių industrializacijos produktų įtaką aplinkai. Tačiau atsinaujinančios energijos technologijų – pavyzdžiui tokių, kaip stiklas-saulės baterija – pažanga žada, kad energijos bus daug ir ji bus švari.
O kadangi mobiliosios technologijos dar labiau sujungia mus visus, naujieji verslininkai turi galimybę akimirksniu pateikti savo sprendimus milijardams žmonių. Ateinantį dešimtmetį daugės technologijų, kurios prailgins mūsų gyvenimą ir atkurs trapią ekosistemą.
– Kokios, jūsų nuomone, būtų trys svarbiausios technologijos ar atradimai, kurie suformavo dabartinį pasaulį? Ir kas jį pakeis artimiausioje ateityje?
– Man pasisekė, kad teko dalyvauti trijose didžiausiose technologinėse revoliucijose, nutikusiose per pusę pastarojo šimtmečio. Pirma, asmeninių kompiuterių revoliucija demokratizavo prieigą prie skaičiavimo galios – panašiai kaip prieš 500 metų Gutenbergo spaustuvė demokratizavo žinių skleidimą. Internetas buvo antroji didžiulė revoliucija – todėl, kad jis sujungė visus su žmonijos žinių lobynais. Prieigos prie informacijos nebegalėjo apriboti priklausymas vienai ar kitai klasei ar tautybei.
O tada mobilioji revoliucija sujungė mus visus ir sudėjo pagrindus globaliai visuomenei, kuri kartu stengiasi pagerinti mūsų visų gyvenimą. Tačiau visi kompiuterijos, interneto ir mobiliųjų telefonų pokyčiai mūsų kasdieniniame gyvenime nublanks prieš ketvirtąją revoliuciją: išplėstąją realybę (angl. augmented reality).
Per ateinančius 24 mėnesius mes pereisime nuo informacijos paieškos telefonuose ir kompiuteriuose prie to, kad mūsų aplinka pati suteiks mums reikiamų žinių tada ir ten, kada ir kur mums jų reikės (ir tai įvyks mums to net neprašant).
Užuot žiūrėję į savo telefonus po keturias su puse valandos per parą, mūsų akiniai ir kontaktiniai lęšiai sukurs grafinį sluoksnį ant mums matomo pasaulio. Įgalinti visos šios kosminės kompiuterijos, 5G, daiktų interneto, dirbtinio intelekto ir kitų eksponentiškai augančių technologijų, mūsų miestai taps išmanesni, kūnai – sveikesni, o gyvenimai – pilnesni.
– Nauji dalykai gąsdina žmones, dagiausia nežinomybe. Pavyzdžiui, žmonės bijo artėjančio 5G. Kaip patartumėte įveikti baimę ir gyventi šiuolaikiniame pasaulyje psichologiškai patogiai?
– Pokyčiai gąsdina. Ar dėl pasirinkimo, ar dėl aplinkybių anksčiau ar vėliau kiekvieno iš mūsų karjera ir gyvenimas bus sutrikdytas. Pokyčiai neišvengiami. Tačiau sutrikimas nėra susijęs su tuo, kas nutinka jums – o su tuo, kaip jūs reaguojate į tai, kas jums nutinka. Ši begalinių naujovių era gali būti arba blogiausias jūsų gyvenimo laikas, arba geriausias. Tikrasis iššūkis kiekvienam iš mūsų yra nuspręsti, kur galime jaustis galintys daryti kažkokią įtaką.
Technologijos yra tik įrankis. Daugelis darbo vietų bus automatizuotos, tačiau atsiras naujų, vertingesnių galimybių. Prieš šimtmetį pusė JAV gyventojų dirbo ūkiuose – kad pamaitintų kitą pusę. Šiandien naudojantis technologijomis mažiau nei 2 procentai gyventojų ne tik išmaitina 329 milijonus amerikiečių, bet ir eksportuoja 159 milijardų dolerių vertės maisto produktus į likusį pasaulį.
Žvelgiant iš kitos pusės, milijonai ūkininkų neteko darbo – tačiau buvo sukurtos naujos pramonės šakos. Šiuo metu esu žemės ūkio technikos įmonės valdybos pirmininkas – įmonės, kuri mirtinus herbicidus keičia piktžolių naikinimo robotais. Šie robotai ne tik leidžia užauginti saugesnį maistą, bet ir skatina regeneracinį ūkininkavimą, kuris padeda užtikrinti anglies atskyrimą kovojant su klimato kaita.
„Greenfield Robotics“ tikslas – sveikai planetai sukurti sveiką maistą. Pokyčius norintys lemti žmonės turi prisiminti, kad pasaulis neprivalo atitikti jų pokyčių vizijos. Jūs turite paaiškinti ateitį tokiais žodžiais, kad ją suprastų tiek gyvenę praeityje, tiek gyvenantys dabartyje.
– Viena iš dabartinių baimių yra ta, kad dirbtinis intelektas atsisuks prieš savo kūrėją. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Dirbtinio intelekto (DI) įtaka mūsų gyvenimuose nuolat auga. Nuo rekomendacijų, ką toliau žiūrėti „Netflixe“ iki atsiliepiamų skambučių pagalbos centre – DI algoritmai mums kasdien daro vienokią ar kitokią įtaką.
Šiandien dauguma DI, pradedant pokalbių programomis ir baigiant autonominėmis transporto priemonėmis, naudojasi ribota mašininio mokymosi forma, kuri žmonijai kelia menką grėsmę. Tikruoju mokslininkų ir futuristų rūpesčiu yra ateitis, kai bendrojo intelekto DI taps sąmoningu ir sugebės aplenkti žmogų. Iki dirbtinio superintelekto dar dešimtmečiai, bet atradimai kvantinės kompiuterijos srityje gali gerokai priartinti jo atsiradimą.
Šiandien, kol valdžioje yra dar žmonės, etikos specialistai turėtų padėti mums nuspręsti, kokio tipo DI mes leisime atsirasti ateityje.
– Kokie yra didžiausi pavojai, tykantys šiuolaikinės civilizacijos – ir kaip mes turėtume jiems pasiruošti?
– Klimato pokyčiai yra ir didžiausias iššūkis žmonijai, ir didžiausia galimybė šių dienų verslininkams. Per ateinančius du dešimtmečius šimtai milijonų žmonių bus priversti išsikelti iš savo žemių – dėl kylančio jūros lygio ir besikeičiančių oro sąlygų. Šios problemos palies žmoniją, kurią ateinančio amžiaus pradžioje sudarys jau 11 milijardų individų.
Tačiau kiekviena grėsmė esamai padėčiai yra paslėpta galimybė. Pažanga atsinaujinančioje energijos technologijose, agrotechnikoje ir biotechnologijų srityse – visa tai rodo pirštu į pasaulį, kuriame žmonija gali gyventi ilgiau – ir teisingiau dalytis ištekliais. Norėdami gyventi tokioje ateityje, kiekvienas iš mūsų turime įsipareigoti mokytis visą gyvenimą – ir diegti naujoves. Galbūt negalėsime gyventi amžinai – tačiau idėjos, kuriomis prisidedame prie pasaulio tobulinimo, tą gali.
Nė vienas žmogus, kuris realiai pakeitė pasaulį, nėjo kažkieno kito keliu. Parašiau „Disrupt You“ norėdamas palengvinti naujos pokyčių darytojų kartos kelią. Nekantriai laukiu, ką jie sukurs.
