Pirmą kartą užfiksavo aukštos raiškos Saulės vaizdą

Astronomai didžiausiu antžeminiu helioskopu DKIST (angl. Daniel K. Inouye Solar Telescope) užfiksavo kol kas detaliausią Saulės fotosferos vaizdą. Jame galima lengvai atskirti vos 30 km skersmens struktūras, pranešama observatorijos svetainėje.

Naujas vaizdas, gautas stebint 789 nanometrų ilgio bangas, yra iki šiol detaliausia padaryta Saulės nuotrauka.  <br>123RF nuotr. 
Naujas vaizdas, gautas stebint 789 nanometrų ilgio bangas, yra iki šiol detaliausia padaryta Saulės nuotrauka.  <br>123RF nuotr. 
Astronomai didžiausiu antžeminiu helioskopu DKIST (Daniel K. Inouye Solar Telescope) užfiksavo kol kas detaliausią Saulės fotosferos vaizdą. <br>NSO/NSF/AURA nuotr. 
Astronomai didžiausiu antžeminiu helioskopu DKIST (Daniel K. Inouye Solar Telescope) užfiksavo kol kas detaliausią Saulės fotosferos vaizdą. <br>NSO/NSF/AURA nuotr. 
Saulės fotosferos vaizdas, gautas DKIST. Iškarpoje palyginimui pavaizduotas Teksaso valstijos plotas. <br>NSO/NSF/AURA nuotr.  
Saulės fotosferos vaizdas, gautas DKIST. Iškarpoje palyginimui pavaizduotas Teksaso valstijos plotas. <br>NSO/NSF/AURA nuotr.  
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 3, 2020, 12:43 PM, atnaujinta Feb 3, 2020, 1:18 PM

Norėdami geriau prognozuoti kosminius orus ir Saulės aktyvumo poveikį Žemei, mokslininkai privalo suprasti Saulės magnetinių laukų dinamiką. Kitaip sakant, mokslininkai nori ištirti smulkiausias Saulės magnetines struktūras ir tiksliai išmatuoti magnetinio lauko įtampą bei kryptį greta fotosferos. Geriausiai tam tinka antžeminis helioskopas esantis Havajuose, Haleakala ugnikalnio viršūnėje, Maui saloje. Teleskopas turi 4 metrų skersmens pagrindinį veidrodį ir adaptyviosios optikos sistemą.

Naujas vaizdas, gautas stebint 789 nanometrų ilgio bangas, yra iki šiol detaliausia kada nors padaryta Saulės nuotrauka. Joje matomas 36500×36500 kilometrų Saulės fotosferos plotas, užpildytas „granulėmis“, kuriose karštesnė plazma iš pradžių kyla aukštyn, o paskui leidžiasi gilyn.

Tamsiuose „granulių“ kraštuose matomi ryškūs taškai – tai magnetinio lauko linijų išėjimas iš gilesnių Saulės sluoksnių į Saulės vainiką. Tokių objektų nebuvo įmanoma anksčiau stebėti dėl per mažos raiškos – tačiau šioje nuotraukoje galime matyti 30 km dydžio struktūras.

Šiuo naujuoju teleskopu mokslininkai bandys atsakyti į dar vieną klausimą: kodėl Saulės vainikas (išorinis sluoksnis) yra karštesnis už jos regimą paviršių?

DKIST teleskopo statybos prasidėjo 2012 metais, tačiau observatorija dar iki šiol nėra visiškai užbaigta. Ši Saulės nuotrauka yra pirmoji, padaryta naujuoju helioskopu ir darant ją veikė tik vienas instrumentas – Visible Broadband Imager (VBI). VBI fotografuoja itin didelės raiškos Saulės paviršiaus ir žemutinės atmosferos atvaizdus.

Antrasis observatorijos instrumentas Visible Spectro-polarimeter (VISP) pradėjo veikti sausio 23 d. VISP suskaido šviesą į ją sudarančias spalvas – taip galima tiksliai išmatuoti jos charakteristikas atskirų bangų ilgių ruožuose. Planuojama, kad 13 aukštų pastate likę instrumentai visu pajėgumu pradės veikti 2020 metų liepą.

Kitas prietaisas, kuris Saulę stebi iš arti, yra „Parker“ zondas. Jis jau pateikė mokslininkams informaciją apie Saulės vėjo judėjimą, taip pat padėjo jiems suprasti, kaip dalelės pagreitėja šalia Saulės ir kokia yra Saulės vainiko struktūra.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.