Kaip atrodytų Žemė, jei joje nebūtų vandens? Jau galime pamatyti ir tai

Vandenynai mūsų planetoje užima labai didelį plotą. Jų gelmėse slepiasi ilgiausias kalnų masyvas pasaulyje, taip pat natūralūs senoviniai tiltai, kuriais žmonės senovėje pasiekė kitus žemynus.

Planetų mokslininkas Jamesas O'Donoghue neseniai šiek tiek paredagavo 2008 metų NASA vaizdo įrašą, kuriame matome kaip mūsų planeta atrodytų, jei joje nebeliktų vandens telkinių. <br>Vaizdo įrašo stop kadras. 
Planetų mokslininkas Jamesas O'Donoghue neseniai šiek tiek paredagavo 2008 metų NASA vaizdo įrašą, kuriame matome kaip mūsų planeta atrodytų, jei joje nebeliktų vandens telkinių. <br>Vaizdo įrašo stop kadras. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 4, 2020, 10:08 PM

Planetų mokslininkas Jamesas O'Donoghue neseniai šiek tiek paredagavo 2008 metų NASA vaizdo įrašą, kuriame matome, kaip mūsų planeta atrodytų, jei joje nebeliktų vandens telkinių. Vaizdas tikrai įspūdingas – kadangi taip atsivertų nematomos Žemės paviršiaus vietos.

J. O'Donoghue dirba Japonijos kosmoso tyrimų agentūroje (angl. Japan Aerospace Exploration Agency, JAXA), o anksčiau dirbo ir NASA. Senąjį vaizdo įrašą, kurį sukūrė fizikas ir animatorius Jorace Mitchellis, J. O'Donoghue paprasčiausiai šiek tiek papildė – paredagavo laiką ir šone pridėjo skaičius, kurie parodo, kiek vandens jau išsemta.

Nematytos detalės

Vandenynams po truputį prarandant vandenį, pirmieji atsiskleidžiantys žemės pėdsakai yra šelfai – povandeninės žemynų pakraščio dalys.

„Neįtikėtina, kad išsėmus 10 metrų vandens, jau atsiveria kitoks kraštovaizdis“, – teigia J. O'Donoghue.

Kai kurie šelfai sudaro tiltus, kuriais prieš dešimtis tūkstančių metų žmonės perėjo į kitus žemynus. Tuo metu mūsų protėviai sausuma galėjo iš žemyninės Europos pasiekti Britanijos salas, iš Sibiro pereiti į Aliaską arba iš Australijos – į aplinkines salas.

„Kai Žemę sukaustė paskutinis ledynmetis, didelė dalis vandenynų užšalo ties planetos ašigaliais. Dėl to egzistavo tiltai – jie leido žmonėms migruoti, o pasibaigus ledynmečiui vanduo šiuos tiltus tarsi užvėrė“, – sako J. O'Donoghue.

Taigi, išsėmus visą pasaulio vandenį, mums atsiveria ne tik neregėtos vietos, bet ir pasaulis, kuriame gyveno mūsų protėviai.

Didžiausias kalnų masyvas

Pasiekus 2000-3000 metrų žemiau jūros lygio, išvystame ilgiausią kalnų masyvą Žemėje. Jis vadinamas vandenyno vidurio kalnagūbriu ir tęsiasi daugiau nei 60 000 kilometrų. 90 proc. šio masyvo yra po vandeniu.

Taip pat matosi, kaip tarpuose tarp Žemės tektoninių plokščių iškyla ugnikalniai. Taip kuriamas naujas vandenyno dugnas – kadangi iš po plutos ima kilti išsilydžiusios uolienos.

Kai vandens lygis nukrenta iki 6000 metrų – jau beveik visas vanduo yra išsemtas, tačiau reikia dar bent jau 5000 metrų, kad vandens neliktų giliausiose Marianų įdubos vietose.

„Šis vaizdo įrašas parodo, kad vandenynų dugnas yra labai įdomus ir nuolat kintantis. Jis atskleidžia ne tik kas slypi po vandeniu, bet ir tai kokį pasaulį matė senovės žmonės“, – sako J. O'Donoghue.

Parengta pagal „Science Alert“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.