Savanoriai dabar iš smėlio maišų ir molio stato užtvaras, kad apsaugotų palaikus ir sumažintų žalą Niuarko įlankos kapinėms, senovėje įkurtoms didžiausioje Orknio saloje.
Kapinių ištakos siekia šeštojo amžiaus vidurį, kai Orknio salose gyveno vietiniai piktai – panašūs į tuos, kurie gyveno didžiojoje dalyje tos teritorijos, kuri dabar priklauso Škotijai.
Kapinės buvo naudojamas beveik tūkstantį metų, o daugelis palaidojimų nuo IX iki XV a. priklauso šiauriečiams vikingams ir jų palikuonims, kurie iš piktų buvo perėmę Orknio salas. Tačiau audros bangos gremžia žemą uolą, kur yra senovės kapinės, sako Peteris Higginsas iš Orknio archeologijos tyrimų centro (ORCA), priklausančio Aukštikalnių ir salų universiteto archeologijos institutui.
Maždaug prieš 50 metų iš kapinių buvo perkelta apie 250 griaučių – tačiau tiksliai nežinoma, kiek kapinės nusitęsia į paplūdimį, sako P.Higginsas. Manoma, kad ten vis dar palaidoti šimtai piktų ir skandinavų palaikų, mano mokslininkas.
Orknio salose gyvenama tūkstančius metų ir jos turi daugiausiai išlikusių archeologinių radimviečių Europoje. Jos apima priešistorinį Skara Brae kaimą ir stovinčiuosius Brodgaro žiedo akmenis – ceremonijų vietą, kurioje yra 13 pilkapių ir kuri datuojama 3000 pr.m.e., praneša vyriausybinė agentūra „Historic Environment Scotland“.
Senovės kapinės Niuarko įlankoje septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose buvo kasinėjamos garsaus britų archeologo Dono Brothwello – kuris išsaugojo skeletus būsimiems tyrimams, teigia P.Higginsas. Tuo metu D.Brothwello metodai buvo šiuolaikiški, tačiau jie labai skyrėsi nuo šiuolaikinių archeologinių metodų ir „archyvas nėra visiškai toks, kokį turėtume šiais laikais“, – teigia archeologas. Dabar savanoriai tikisi išsaugoti kaulus, o šie per trejus artimiausius metus turėtų būti ištirti.
Kol kas nežinoma, ar audros atidengti kaulai priklauso piktams ar vikingams – neliko jokių įkapių ar aprangos pėdsakų, o kapinėse buvo laidojama keturiais ar penkiais sluoksniais.
Kultūrinis tranzitas
Istorikai sako, kad pirmieji norvegų imigrantai į Orknio salose įsikūrė VIII amžiaus pabaigoje, bėgdami iš Norvegijoje besiformuojančios naujos monarchijos. Jie pasinaudojo Orknio salomis, tikėdamiesi pradėti savo keliones ir vikingiškus reidus, o galiausiai visame Orknyje įsivyravo norvegai, rašo „The Scotsman“. Salos IX a. pabaigoje labai tapo norvegų jarlų (jarlai – skandinavų didikai) valdomis iki iki šiol išliko Britų salų regionu, kuriam didžiausią įtaką padarė skandinavų kultūra.
Mokslininkai karštai diskutuoja apie piktų ir norvegų santykius Orknio salose: ar šiauriečiai valdžią perėmė jėga, ar tai buvo naujakuriai, kurie prekiavo ir tuokėsi su piktais? Senovės kapinės Niuarko įlankoje gali padėti atsakyti į šį klausimą, sako P.Higginsas.
„Orknio salos priklausė piktams, o tada jas perėmė norvegai, – sako jis. – Nelabai suprantame, kaip įvyko šis perėjimas – ar tai buvo invazija, ar žmonės gyveno kartu. Ir dabar turime vieną iš kelių galimybių tai ištirti“.
Kasinėjimai šioje vietoje atidengė išraižytą piktų akmenį ir po žeme palaidotas viduramžių krikščioniškos koplyčios liekanas. Tačiau kai kurie kapai gali būti ikikrikščioniški, teigia P.Higginsas.
Dalis mokslininkų darbo bus susijusi su senovinių kaulų genetinės medžiagos ištyrimu. Tai gali parodyti, kad kai kurie žmonės, šiandien gyvenantys Orknio salose, yra kilę iš žmonių, gyvenusių čia prieš daugiau nei 1000 metų.
„Esame įsitikinę, kad atrasime, jog kai kurie vietos gyventojai yra susiję su kapinėse palaidotais žmonėmis“, – sako mokslininkas.
