Tačiau padidėjęs elektroninės prekybos populiarumas masina ir internetinius sukčius, kurie naudodamiesi gyventojų patiklumu gali siekti pasipelnyti. Advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ teisininkė Agnė Vaitkevičiūtė sako, kad jau dabar pasitaiko atvejų, kai internetiniai nusikaltėliai sukuria fiktyvias elektronines parduotuves ir dingsta su pirkėjų pinigais.
„Šiuo laikotarpiu sukčiai ypač suaktyvės, nes perkančiųjų internetu, taip pat perkančiųjų internetu pirmą kartą skaičius smarkiai išaugo, o apgavikai tai mato kaip galimybę pasipelnyti. Jau dabar užsienyje pasitaikė ne vienas atvejis, kai patiklūs pirkėjai pervedė pinigus, o prekių taip ir nesulaukė“, – teigia A. Vaitkevičiūtė.
Anot teisininkės, internetiniai sukčiai sukuria elektronines parduotuves, kurių dizainas ir prekės yra labai panašios į populiariausių svetainių: „Sukuriama parduotuvė, kuri savo dizainu ir prekių asortimentu atrodo labai panaši į populiariausias elektronines parduotuves, ir neįgudusiam vartotojui dažnai sunku atskirti, ar tai tikra, ar fiktyvi parduotuvė. Vartotojas nusiperka prekes, perveda pinigus, bet prekių taip ir nesulaukia, o parduotuvė po kurio laiko panaikinama.“
A. Vaitkevičiūtė teigia, kad, norint nepakliūti į apgavikų pinkles, būtina vadovautis septyniomis taisyklėmis:
1. Kainos. Jeigu pastebite, kad prekių kaina yra itin maža, prieš įsigydami prekę jos kainą patikrinkite ir kitose elektroninės parduotuvėse. Įprastoje verslo aplinkoje prekybininkai siekia tarpusavyje konkuruoti, todėl jei vienas prekėms siūlo dideles nuolaidas, yra tikimybė, kad ir konkurentai darys tą patį.
2. Domeno vardas. Dažnai pasitaiko atvejis, kai fiktyviai elektroninei parduotuvei naudojamas gerai žinomas prekių ženklas nežymiai pakeičiant domeno vardą, pavyzdžiui, gali būti panaudotas į Lietuvoje gerai žinomą prekių ženklą „Audimas“ panašus domeno vardas www.audiimas.lt. Skirtumas sunkiai pastebimas. Norint patikrinti, ar elektroninė parduotuvė yra saugi, galima pasinaudoti ir „Google“ skaidrumo patikrinimo paslauga https://transparencyreport.google.com/safe-browsing/search.
3. URL adresas. Patikrinkite, ar svetainė yra saugi, o jos URL adresas prasideda „https“, o ne „http“. Indikatorius „https“ reiškia, kad svetainė yra apsaugota naudojant SSL sertifikatą („s“ žymi saugumą).
4. Atsiskaitymo galimybės. Gerą reputaciją rinkoje turinčios elektroninės parduotuvės siūlo kelis galimus atsiskaitymo būdus naudojantis didžiųjų bankų paslaugomis, taip pat tokiomis banko kortelėmis, kaip „Mastercard“, „Visa“.
5. Kontaktinė informacija. Patikrinkite pardavėjo kontaktinę informaciją. Jei kontaktinė informacija nenurodoma arba jos pateikimas kelia Jums įtarimą – gali būti, kad ta elektroninės prekybos platforma yra netikra. Ar pardavėjas tikras, galite patikrinti jo pavadinimą įvedę į VĮ Registrų centro viešosios juridinių asmenų paieškos langą: https://www.registrucentras.lt/jar/p/index.php.
6. Išvaizda ir išbaigtumas. Vizualinis elektroninės prekybos platformų apipavidalinimas kainuoja nemažai finansinių išteklių, todėl netikros svetainės dažnai būna netvarkingos, jų dizainas nepatrauklus, pateikiamos nekokybiškos prekių nuotraukos.
7. Teisinės informacijos pateikimas. Legalią veiklą vykdanti įmonė visada pateikia informaciją apie prekių įsigijimą, jų grąžinimą ir asmens duomenų tvarkymą. Jeigu tokios informacijos nerandate arba ji pateikiama neaiškiai – tikėtina, kad tokia svetainė yra fiktyvi.
