Per kelis tūkstančius metų astronomija tapo neatsiejama civilizacijos dalis, be šio mokslo šiandien neturėtume ir daugybės kiekvieną dieną naudojamų technologijų. Na, gal ir turėtume – tačiau tokiu atveju greičiausiai tos technologijos ne tik atrodytų kitaip, bet ir turėtų kitokias funkcijas.
Štai skaitmeninės kameros ar išmanieji telefonai šiandien būtų visiškai kitokie – jei ne astronomai, kurie metų metus buvo pilnai atsidavę savo darbui. Prie belaidžio Wi-Fi ryšio taip pat prisidėjo astronomas (jis norėjo gauti ryškesnius vaizdus, gaunamus ir radioteleskopo ir vėliau metodika buvo pritaikyta beveiliams tinklams). Net ir idėjos apie galimą Žemės ateitį buvo suformuluotos astronomų, kurie tyrinėjo Venerą ir išsiaiškino kokią įtaką klimato kaitai daro šiltnamio efektas.
Šiame straipsnyje pateikiame kelis faktus apie tai, kodėl be astronomijos ir astronomų modernus pasaulis nebūtų toks pat. Todėl kitą kartą, kai kas norės jūsų paklaus, kam reikia tyrinėti kosmosą – turėsite puikų atsakymą.
GPS
Jau kelis dešimtmečius Andersono stalkalnyje (angl. Anderson Mesa) stovi Y formos observatorija, kuri priklauso JAV kariuomenei. Čia dirba profesionalūs astronomai, kurie dideliu teleskopų masyvu bando kuo tiksliau nustatyti žvaigždių vietą kosmose ir jų judėjimo kryptį bei greitį.
Visi kosmose esantys GPS palydovai ir kiti erdvėlaiviai daugiausia remiasi šios observatorijos surenkama informacija. Be šių duomenų neveiktų GPS palydovai, o be jų savo telefonuose negalėtume naudotis žemėlapiais. Tai reiškia, kad prireikus negalėtume sužinoti nei kur esame, nei kuria kryptimi judame.
Be šios observatorijos neveiktų ir daugybė NASA bei JAV Gynybos departamento turimų prietaisų. Na o paprasti žmonės negalėtų naudotis savo mobiliaisiais įrenginiais.
Branduolinė energija
Beveik visose pasaulio šalyse šviesa kambariuose dega didele dalimi astronomų dėka. Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vokiečių-amerikiečių astronomas Hansas Bethe atrado, kad Saulėje vyksta branduolinės reakcijos ir dėl to išsiskiria milžiniškas kiekis energijos.
Tuo metu įtampa pasaulyje vis didėjo – visi žinojo, kad greitai kils dar vienas karas, todėl buvo gretai sugalvota šiuos mokslininko atradimus pritaikyti ginklams. H.Bethe buvo pakviestas dirbti prie Manhatano projekto, kurio tikslas buvo sukurti atominę bombą.
Vėliau mokslininkas pasisakė prieš atominius ginklus, tačiau šių bandymų eigoje mokslininkai sukūrė ir pirmąsias atomines jėgaines, kurios dabar yra naudojamos visame pasaulyje.
Radaras
Maždaug tuo metu, kai H.Bethe bandė įminti žvaigždių slepiamas paslaptis, kiti mokslininkai kūrė radarus, kuriais galėtų tyrinėti Žemės jonosferą. Tai tas Žemės atmosferos sluoksnis, kuriame dujų atomus jonizuoja Saulės ultravioletiniai spinduliai, rentgeno spinduliai ir kitokia iš kosmoso atkeliaujanti spinduliuotė.
Karo metu Didžioji Britanija ėmė nerimauti dėl vokiečių vykdomų antskrydžių, todėl gynybos departamentui net buvo kilusi idėja sukurti „mirties spindulį“ – technologiją, su kuria būtų galima numušti priešų lėktuvus. Tačiau radijo fizikas Robertas Watsonas-Wattas pasiūlė kiek kitokią technologiją – radarą, kuriuo būtų galima sekti priešų orlaivius.
Per Antrąjį pasaulinį karą ši technologija buvo pradėta naudoti labai plačiai – tiek žemėje, tiek ore, tiek jūrose. Šiandien radarai yra naudojami ne tik kariuomenėje – be jų nežinotume orų prognozių, taip pat būtų neįmanoma nustatyti besiformuojančių tornadų.
Putos su atmintimi
Čiužinių kompanijos mėgsta dažnai priminti, kad vidutiniškai žmogus trečdalį savo gyvenimo praleidžia miegodamas. Na o jei kiekvieną naktį patogiai miegame, daugelis iš mūsų turėtų padėkoti NASA. Vykdant „Apollo“ programą, inžinierius Charlesas Yostas buvo paskirtas dirbti prie absorpcijos technologijos raketos valdymo modulyje.
Po kelių metų jis buvo paskirtas dirbti prie patogesnių lėktuvų sėdynių lkūrimo. NASA teigia, kad C.Yostas sukūrė šią minkštą ir patogią medžiagą, kurią šiandien naudojame daugelis. „Putos su atmintimi“ (angl. Memory foam) sėdynės yra ne tik patogesnės ilgai skrendant, bet gali sugerti ir didesnį smūgį avarijos metu.
Šiandien ši medžiaga yra dar labiau patobulinta ir naudojama ne tik čiužiniuose ar sėdynėse, bet ir ausinių paminkštinimuose, šalmuose ar motociklų sėdynėse.
Parengta pagal „Discover“.
